Daugelį metų į klausimą, kodėl lietuviai neskuba rinktis elektromobilių, buvo galima atsakyti paprastai – juos stabdė kaina. Nedidelis elektromobilis dažnai kainuodavo tiek pat, kiek vidutinės klasės benzininis automobilis, todėl ekologiniai argumentai tokios aritmetikos nepakeisdavo.
Šią vasarą situacija pasikeitė. Rinkoje pasirodė naujos kartos maži, tačiau visaverčiai elektromobiliai, benzino, ypač dyzelino, kainos pasiekė aukštumas, o liepą pradėtas naujas valstybės paramos elektromobilių pirkėjams etapas.
Pasikeitė ir pirkėjų klausimai. Vis dažniau domimasi ne ekologija ar ideologija, bet konkrečiais skaičiais: kiek automobilis kainuos, kokį atstumą nuvažiuos ir kada atsipirks. Todėl verta į situaciją pažvelgti ramiai ir ją įvertinti skaičiais, o ne mitais.
Parama jau prieinama
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) liepos antroje pusėje paskelbė naujus kvietimus elektromobiliams įsigyti. Šiam etapui skirta 20 mln. eurų: 12 mln. eurų numatyta gyventojams, o 8 mln. eurų – juridiniams asmenims.
Fiziniams asmenims už naują elektromobilį skiriama 5 tūkst. eurų, o už naudotą, ne senesnį kaip ketverių metų automobilį – 2,5 tūkst. eurų. Parama taikoma tik M1 klasės gryniesiems elektromobiliams, todėl hibridai ir įkraunamieji hibridai į šią programą nepatenka.
Kompensuojami pareiškėjo vardu ne anksčiau kaip 2026 m. gegužės 1 d. įregistruoti automobiliai. Paraiškos teikiamos per APVIS savitarnos sistemą. Šįkart pirmą kartą parama naudotiems elektromobiliams numatyta ir įmonėms, tačiau jų kompensacija mažesnė nei privačių asmenų – 2000 eurų.
Norintieji pasinaudoti parama neturėtų delsti. Ankstesni kvietimai buvo stabdomi išsekus lėšoms, o 12 mln. eurų, skiriant po 5 tūkst. eurų, užtektų maždaug 2,4 tūkst. automobilių visoje Lietuvoje. Kompensacija taip pat nesuteikiama automatiškai: dėl jos reikia kreiptis ir laukti sprendimo. Todėl prieš perkant svarbu įsitikinti, kad pasirinktas automobilis atitinka visas nustatytas sąlygas.
Kainos pagaliau pradeda konkuruoti
Vienas iš naujosios mažų elektromobilių kartos pavyzdžių – „Kia“ EV2. Lietuvoje jo kaina prasideda nuo 30 490 eurų. Automobilio 42,2 kWh baterija leidžia nuvažiuoti iki 317 km.
Modelio versija su didesne, 61 kWh, baterija kainuoja nuo 33 490 eurų, o pagal standartizuotą WLTP metodiką gali įveikti iki 453 km.
Pridėjus 5 tūkst. eurų kompensaciją, pigiausios versijos kaina sumažėja iki maždaug 25,5 tūkst. eurų. Tai jau panašu į benzininio miesto automobilio kainą. Tiesa, kompensacija pervedama po automobilio registracijos, o ne pritaikoma iš karto pirkimo metu.
Ilgalaikes išlaidas vertinantiems pirkėjams svarbu ir tai, kad automobiliui suteikiama 7 metų, o baterijai – 8 metų garantija. Kasdienio naudojimo sąnaudos taip pat palankesnės: kraunant automobilį namuose naktiniu tarifu, vieno kilometro kaina būna kelis kartus mažesnė nei važiuojant į degalinę. Šį skirtumą labiausiai pajunta ne pirkimo dieną, o mėnesio pabaigoje.
Kaip krauti elektromobilį gyvenant daugiabutyje
Vis dėlto automobilio įsigijimo kaina – tik viena lygties dalis. Daugeliui miestų gyventojų svarbiausias klausimas yra įkrovimas: jie gyvena daugiabučiuose, neturi privačios stovėjimo vietos ir negali į automobilį nutiesti kabelio iš namų.
Neturint galimybės krauti namuose, elektromobilio pasirinkimas vis tiek gali būti prasmingas, tačiau tenka pakeisti įpročius. Automobilį galima krauti ne tik tada, kai energija beveik išsekusi, bet ir tuo metu, kai vis tiek sustojama prie parduotuvės, baseino ar susitikimo vietos.
Viešosiose kintamosios srovės stotelėse elektra dažniausiai kainuoja mažiau nei greitojo įkrovimo vietose, tačiau automobilis ten kraunamas lėčiau. Todėl svarbu įvertinti, kiek energijos galima papildyti per laiką, kurį automobilis vis tiek praleidžia stovėdamas.
Šiuo požiūriu EV2 išsiskiria papildoma įkrovimo įranga. Vietoj standartinio 11 kW kintamosios srovės įkroviklio, kainuojančio 850 eurų, galima pasirinkti 22 kW galios įkroviklį.
Per tą pačią valandą tokiu būdu sukaupiama energijos maždaug dvigubai ilgesniam atstumui. Šios klasės automobiliuose tokia galimybė beveik nesutinkama, o net gerokai brangesniuose modeliuose ji tebėra reta. Nors papildoma įranga kainuoja nemažai, neturintiems nuosavos įkrovimo vietos ji gali būti naudingesnė už bet kokį salono apdailos priedą.
Nauda nesibaigia gavus kompensaciją
Elektromobilių skatinimas neapsiriboja vienkartine išmoka. Registruojant elektromobilį nereikia mokėti taršos mokesčio, nes jis taikomas automobiliams, išmetantiems daugiau kaip 130 g/km CO₂.
Verslas taip pat gali atskaityti PVM už M1 klasės elektromobilius, kurių vertė neviršija 50 tūkst. eurų.
Be to, kai kuriuose miestuose taikomos papildomos lengvatos. Vilniuje ir Klaipėdoje elektromobiliais galima važiuoti A+ ženklu pažymėtomis juostomis, o daugelyje didmiesčių jiems taikomos parkavimo nuolaidos ar išimtys.
Vis dėlto šiomis priemonėmis nereikėtų pernelyg pasikliauti. Vilniaus mėlynojoje zonoje nemokama liko tik pirmoji stovėjimo valanda. Šios lengvatos buvo sukurtos tuo metu, kai elektromobiliai gatvėse buvo retenybė, todėl ilgainiui jos gali būti dar labiau mažinamos.
Kai „antras automobilis“ tampa pagrindiniu
Tikrasis pokytis matomas ne vien kainoraščiuose, bet ir šeimų kasdienybėje. Anksčiau elektromobilis dažnai būdavo brangus pirkinys arba kompromisas, pasirenkamas kaip antras automobilis trumpoms kelionėms.
Tačiau po kelių mėnesių neretai paaiškėja, kad būtent juo nuvažiuojama daugiausia. Jis pigiau ir paprasčiau tinka kasdieniams maršrutams į darbą, darželį ar parduotuvę. Tuo metu benzininis automobilis paliekamas savaitgaliams ir ilgesnėms kelionėms, o kartais apskritai retai išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės.
Automobilių paskirtį dažniausiai pakeičia ne įsitikinimai, o degalinės čekis. Į kainų susilyginimą ilgai laukė ir pirkėjai, ir rinka. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią paramą bei kitas lengvatas, Lietuvoje ši riba jau pasiekta.
Dėl to elektromobilio pasirinkimas pirmą kartą nebūtinai reikalauja nei didesnio biudžeto, nei ideologinio apsisprendimo – pakanka skaičiuotuvo. Tačiau norint pasinaudoti parama, svarbu nedelsti, kol numatytos lėšos dar neišsemtos.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
