Iki 2026 metų pabaigos visos Europos Sąjungos valstybės savo gyventojams turės pasiūlyti skaitmeninės tapatybės dėklę. Lietuvoje šio projekto įgyvendinimas, artėjant nustatytam terminui, vėluoja.
Skaitmeninės tapatybės dėklė bus mobilioji programėlė, kurioje ilgainiui bus galima laikyti skaitmeninį tapatybės dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, sveikatos draudimo informaciją, elektroninius receptus, išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis.
Esminė naujovė – šie dokumentai turės būti pripažįstami ne tik juos išdavusioje valstybėje, bet ir visoje ES. Advokatų profesinės bendrijos TEGOS partneris, advokatas ir technologijų teisės ekspertas Mindaugas Civilka tai vadina bendros europinės skaitmeninės tapatybės infrastruktūros pamatu.
Kur kas daugiau nei dar viena programėlė
M. Civilka skaitmeninės tapatybės dėklę siūlo įsivaizduoti kaip išplėstinę „Apple Wallet“ ar „Google Wallet“ versiją. Tačiau joje būtų saugomi ne tik mokėjimo kortelių duomenys, bet ir informacija apie žmogaus amžių, išsilavinimą, kvalifikaciją, sveikatos draudimą, studento ar pensininko statusą bei kiti tapatybę patvirtinantys duomenys.
Nuo 2026 m. gruodžio 22 d. valstybės turės užtikrinti bent vieną pagrindinę funkciją – visoje Europoje pripažįstamą skaitmeninį tapatybės dokumentą. Vėliau dėklėje turėtų atsirasti daugiau dokumentų ir paslaugų.
Šis reikalavimas nebuvo priimtas netikėtai. Atitinkamas ES reglamentas įsigaliojo 2024 m. gegužę, o valstybėms suteiktas laikas pasirengti. Kai kurios šalys, tarp jų Skandinavijos valstybės, Vokietija, Latvija ir Estija, šioje srityje jau yra gerokai pažengusios.
Lietuvoje taip pat buvo vykdomi bandomieji projektai, tačiau šiuo metu kyla abejonių, ar šalis spės pasirengti laiku. M. Civilkos teigimu, svarbu vertinti ne tik galimą formalų ES reikalavimo neįvykdymą, bet ir praktines pasekmes gyventojams bei verslui.
Vėlavimą žmonės gali pajusti užsienyje
Vienas svarbiausių dėklės privalumų – galimybė naudotis savo skaitmenine tapatybe ir dokumentais visoje ES.
Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojui Italijoje prireikus medicininės pagalbos, sveikatos draudimo informaciją būtų galima pateikti gydymo įstaigai tiesiai iš telefono. Vėliau tuo pačiu principu būtų naudojami elektroniniai receptai, išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, vairuotojo pažymėjimai ir kiti duomenys.
Tokiu atveju nebereikėtų papildomai spausdinti dokumentų, jų versti ar ieškoti būdų įrodyti autentiškumą kitoje valstybėje. Sistema kuriama taip, kad vienoje ES šalyje išduotą skaitmeninį dokumentą galėtų atpažinti kitos valstybės paslaugų teikėjas.
Tai ypač aktualu keliaujantiems, studijuojantiems, dirbantiems ar paslaugomis skirtingose ES valstybėse besinaudojantiems žmonėms. Šalims, kurios dėklę įsidiegs vėliau, gresia tai, kad jų gyventojai šiais privalumais galės naudotis vėliau nei kitų valstybių piliečiai.
Rizikuoja atsilikti ir įmonės
Vėlavimas gali paveikti ne tik gyventojus, bet ir Lietuvos verslą. Įmonėms teks prisitaikyti prie naujo būdo tikrinti klientų tapatybę.
Pokyčiai pirmiausia bus svarbūs finansų ir telekomunikacijų sektoriams, tačiau ilgainiui juos pajus ir sveikatos, švietimo, komunalinių bei kitų paslaugų teikėjai.
Skaitmeninė dėklė turėtų mažinti tapatybės patvirtinimo sąnaudas. Jeigu kitų Europos šalių įmonės prie sistemos prisitaikys anksčiau, jos greičiau galės pasinaudoti jos privalumais. Tuo metu Lietuvos verslui vėluojant kyla pavojus prarasti dalį technologinio tempo ir konkurencinio pranašumo bendroje Europos rinkoje.
Be to, nuo 2027 m. pabaigos kai kurie paslaugų teikėjai jau turės būti pasirengę priimti europinę skaitmeninės tapatybės dėklę. Todėl valstybės vėlavimas gali sumažinti rinkai liekantį pasirengimo laiką.
Žmogus galės atskleisti tik būtiną informaciją
Asmens dokumentus ir kitus duomenis sutelkus vienoje sistemoje, kyla klausimų dėl privatumo. Tačiau vienas pagrindinių dėklės principų – suteikti žmogui daugiau kontrolės sprendžiant, kokius duomenis atskleisti.
Jeigu, pavyzdžiui, perkant bilietą reikia tik patvirtinti pilnametystę, vartotojui neturėtų reikėti pateikti asmens kodo, gyvenamosios vietos ar kitos perteklinės informacijos. Dėklė leistų patvirtinti būtent tą požymį, kurio reikia konkrečiai paslaugai.
Svarbus ir kibernetinio saugumo aspektas. Prie sistemos galės jungtis ne visi norintys – jos ekosistemos dalyviai turės būti iš anksto registruoti ir patikrinti. Tai turėtų apsunkinti sukčiavimo schemas, kai SMS žinute ar elektroniniu paštu siunčiamos suklastotos bankų, kurjerių bendrovių ar kitų paslaugų svetainių nuorodos, prašant patvirtinti tapatybę.
Vis dėlto šimtaprocentinės apsaugos kibernetinėje erdvėje nėra. Tačiau dėklės architektūra turėtų sustiprinti ir duomenų apsaugą, ir sukčiavimo prevenciją: vartotojas kontroliuotų, kokią informaciją pateikia, o paslaugos teikėjas būtų patikrintas iš anksto.
Laikas pasirengti sparčiai senka
Visa skaitmeninės tapatybės dėklės sistema neatsiras iš karto. Pradžioje joje turėtų būti skaitmeninis asmens tapatybės dokumentas, o vėliau daugėtų kitų dokumentų ir funkcijų. Todėl pasirengimas dabar yra svarbus – kuriama infrastruktūra, kuria Europos gyventojai ir verslas naudosis dar ne vienus metus.
Lietuvai vėlavimas reikštų ne tik neįvykdytą europinį įpareigojimą. Gyventojams patogumas gali būti pasiūlytas vėliau, verslui gali likti mažiau laiko pasirengti, o šalis gali prarasti dalį technologinio tempo bendroje ES rinkoje.
M. Civilkos vertinimu, tai nėra vien technologinis projektas ar dar viena telefone įdiegiama programėlė. Kalbama apie būsimą tapatybės įrodymą, paslaugų gavimą ir dokumentų keitimąsi visoje ES.
Sprendimas dėl tokios sistemos jau priimtas, todėl pagrindinis klausimas – ar Lietuva bus pasirengusi ja naudotis kartu su pirmaujančiomis Europos valstybėmis, ar prie bendros sistemos prisijungs pavėlavusi.
