Kroatijos Dalmatijos regione šią savaitę kilęs didelis gaisras žaibiškai priartėjo prie gyvenamųjų vietovių ir privertė žmones skubiai evakuotis. Tuo metu šalyje atostogavęs lietuvis Vaidas Arvasevičius buvo vos už kelių kilometrų nuo vietos, kurioje įsiplieskė liepsnos.
Gaisras penkis kilometrus įveikė per dvi valandas
Netoli Omišo apylinkių siautėjęs gaisras buvo toks intensyvus, kad iš pavojingų teritorijų teko išgabenti apie 1,2 tūkst. žmonių. Dešimtys asmenų nukentėjo, o vienas žmogus žuvo.
Vaidas Arvasevičius pasakojo, kad jo gyvenamoji vieta buvo maždaug už 5 kilometrų nuo gaisro pradžios taško. Pasak lietuvio, ugnis šį atstumą įveikė vos per kelias valandas.
Vyras teigė, kad į gaisro epicentrą pateko praėjus vos kelioms minutėms nuo liepsnų įsiplieskimo. Vėliau žiniasklaidoje pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose jis atpažino akimirkas, kai kartu su bendrakeleiviu išsuko iš paplūdimio ir traukėsi nuo ugnies.
Grįžę į gyvenamąją vietą, jie pradėjo krautis daiktus, nes nebuvo aišku, kaip situacija vystysis. Tačiau, kaip pripažino lietuvis, jie neįvertino Bora vėjo stiprumo.
Po maždaug dviejų valandų gaisras jau buvo įveikęs 5 kilometrų atstumą. Iš savo namų Vaidas Arvasevičius liepsnas matė kaip didžiulį ugnies frontą: pašvaistė nušvietė dangų ir kalnus, ore stiprėjo dūmų kvapas, o pelenai krito tarsi sniegas. Kvėpuoti tapo sunku, o pasirodžius liepsnoms kilo klausimas, ar jie dar nevėluoja pasitraukti.
Situacija keitėsi itin greitai, todėl jie išvyko nedelsdami. Tik vėliau, jau atsitraukę į saugesnę vietą, suprato, kaip pavojingai sparčiai plito gaisras. Iš tolo stebėtos liepsnos, pasak lietuvio, kartu su Bora vėju atrodė tarsi oranžinis, vietomis net violetinis šokis.
Į vietą jie grįžo kitą dieną, kai buvo atidaryti keliai. Pasitraukimo maršrutas buvo neatpažįstamas – kelias nuklotas pelenais, šalia gulėjo sudegę automobiliai, išsilydę kelio ženklai ir apanglėję medžiai.
Vėliau paaiškėjo, kad nelaimė pareikalavo ir žmogaus gyvybės. Lietuvis taip pat matė vietos gyventojų ašaras, skausmą, liūdesį ir kai kuriais atvejais pyktį.
Gaisro priežastį dar aiškinasi tyrėjai. Vaidas Arvasevičius pasakojo matęs apie dešimt pareigūnų, kurie tame pačiame pirmųjų liepsnų taške ieškojo atsakymo, kaip kilo ugnis. Kadangi gaisras įsiplieskė jau nusileidus saulei, abejojama, kad jį galėjo sukelti per stiklo šukę sutelkta saulės šviesa.
Lietuvis pabrėžė, kad pasakojime vartoja žodį „mes“, nes pavojingą situaciją išgyveno kartu su kitu žmogumi. Pasak jo, abu veikė susikaupę, budriai ir be panikos.
Ši patirtis, kaip teigė Vaidas Arvasevičius, leido nebe teoriškai svarstyti, ką darytų panašioje situacijoje, o realiai tai išgyventi.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
