Įsivaizduokite vizitą pas gydytoją, po kurio išeinate ne su vaistų receptu, o su nurodymu dvi valandas per savaitę praleisti gamtoje, vienu kartu vaikštant ar būnant joje bent 20 minučių. Kanadoje tai jau tapo realia sveikatos priežiūros praktika – specialistai pacientams gali išrašyti vadinamąjį „gamtos receptą“, o paprasčiausias būdas jį įgyvendinti yra pasivaikščiojimas.
Nacionalinė Kanados programa „PaRx“ pradėta 2020 metais. Šiuo metu joje yra daugiau nei 20 tūkst. užsiregistravusių sveikatos priežiūros specialistų, o gyventojams gamtos receptai jau išrašyti 1,8 mln. kartų. Rekomendacija gali būti pritaikyta kasdienybei: pacientui siūloma daugiau laiko leisti artimiausiame parke, vaikščioti miške arba buvimą gamtoje įtraukti į įprastą savaitės planą.
Programa neapsiriboja vien patarimu išeiti į lauką. Bendradarbiaudami su „Parks Canada“, joje dalyvaujantys specialistai pacientams gali išrašyti prieigą prie nacionalinių parkų. Kanados sostinės regione į gamtos receptą gali būti įtrauktas ir apsilankymas Kanados gamtos muziejuje.
Vaikščiojimas gali padėti ne tik kūnui
Tokios iniciatyvos atspindi platesnį požiūrio pokytį. Fizinis aktyvumas ir laikas gamtoje vis dažniau vertinami ne vien kaip laisvalaikis, bet ir kaip galimos fizinės bei emocinės savijautos stiprinimo priemonės.
Šiai minčiai yra mokslinis pagrindas. 2024 metais paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė apėmė 75 atsitiktinių imčių tyrimus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 8,6 tūkst. žmonių. Analizuodami įvairias vaikščiojimo formas, tyrėjai nustatė ryšį tarp vaikščiojimo ir mažesnių depresijos bei nerimo simptomų.
Aplinkos reikšmė: svarbu ne vien nueitas atstumas
Mokslininkai taip pat vertino, kokią įtaką turi pati aplinka, kurioje žmogus juda. 2021 metais atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė, nagrinėjusi gamtoje vykdomas veiklas, parodė teigiamą jų poveikį suaugusiųjų psichikos sveikatos rodikliams, taip pat žmonėms, kurie jau susiduria su psichikos sveikatos sunkumais.
Į tyrimus pateko įvairios veiklos: fizinis aktyvumas žaliosiose erdvėse, sodininkystė ir gamtoje vykdoma terapija. Dažniausiai veiksmingiausios programos truko 8–12 savaičių, o viena veikla – maždaug nuo 20 iki 90 minučių.
Vis dėlto šie duomenys nereiškia, kad vaikščiojimas gali pakeisti gydymą ar kad kiekvienas sveikatos sunkumų patiriantis žmogus turėtų gydytis vien vaikščiodamas. Tyrimai veikiau rodo, kad reguliarus judėjimas, o tam tikrais atvejais ir buvimas gamtoje, gali būti prasminga sveikos gyvensenos bei geros savijautos dalis.
Norint išbandyti gamtos receptą, nereikia nei sporto klubo, nei 10 tūkst. žingsnių
„PaRx“ programoje siūloma laikytis paprastos taisyklės: gamtoje praleisti bent dvi valandas per savaitę, o vieno apsilankymo metu joje pabūti ne trumpiau kaip 20 minučių. Tam nereikia nei sudėtingo pasirengimo, nei ilgo žygio. Tinkamu gamtos laiku laikomas pasivaikščiojimas su šunimi, buvimas parke, paukščių stebėjimas ar sodininkystė.
Vaikščiojimo pranašumas – jam nereikia specialių įgūdžių, įrangos ar pasiruošimo varžyboms. Į lauką galima išeiti vienam, su šeima, draugu ar augintiniu. Norint pradėti judėti, nebūtina išsikelti tikslo kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių – kartais pakanka rasti 20 minučių.
Paprastą judėjimo įprotį kviečia išbandyti ir Vilniuje
Vaikščiojimas vis dažniau pristatomas ne kaip siekis pagerinti sportinį rezultatą, o kaip kasdienis įprotis ir viena iš rūpinimosi savimi formų. Būtent tokią mintį akcentuoja ir „Toyota Ėjimo“ organizatoriai: judėjimas neprivalo būti sudėtingas, kad būtų prasmingas.
Organizatorių teigimu, kitose šalyse gydytojo rekomendacija daugiau laiko praleisti gamtoje rodo pasikeitusį požiūrį į kasdienį judėjimą. Vaikščiojimas gali būti ne tik būdas pasiekti tam tikrą žingsnių skaičių, bet ir laikas sau, galimybė pabūti gamtoje, susitikti su kitu žmogumi ar atsitraukti nuo įprasto dienos tempo.
Šį požiūrį praktiškai bus galima išbandyti rugsėjo 27 dieną Vilniuje vyksiančiame „Toyota Ėjime“. Dalyviai galės rinktis 5, 10 arba 25 kilometrų trasą, o dalyvavimas renginyje bus nemokamas.
Taigi, kai norėsis prasivėdinti galvą, sulėtinti dieną ar tiesiog pajudėti, nebūtina ieškoti sudėtingo sprendimo. Kartais pradžiai užtenka išeiti pasivaikščioti.
Sporto projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
