Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo rangovo paiešką „Harmony Link“ projekto Gižų transformatorių pastotei Vilkaviškio rajone. Konkursą laimėjusi įmonė turės parengti techninį darbo projektą ir atlikti statybos darbus.
Maždaug 35 hektarų plote numatoma pastotė taps didžiausiu „Litgrid“ eksploatuojamu tokio tipo objektu Lietuvoje. Ji bus pagrindinis mazgas, per kurį naujoji jungtis su Lenkija bus prijungta prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo.
„Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius teigė, kad paskelbtas vienas didžiausių elektros energetikos infrastruktūros pirkimų Lietuvoje. Jo vertinimu, nuo Gižų pastotės darbų spartos ir kokybės priklausys, ar visą „Harmony Link“ projektą pavyks užbaigti iki 2030 metų pabaigos.
Konkurse gali dalyvauti Lietuvos ir užsienio rangovai, turintys panašių elektros energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimo patirties.
Pastotė išsiskirs ir techniniu sprendimu: Lietuvos elektros perdavimo sistemoje pirmą kartą bus naudojama 220 kilovoltų (kV) įtampa. Iš Lenkijos perduodama 220 kV įtampa objekte bus transformuojama į Lietuvos tinkle naudojamas 330 kV ir 110 kV įtampas.
Prie pirkimo dokumentų pridėti Energetikos projektavimo instituto parengti projektiniai pasiūlymai. Jais remdamasis rangovas turės parengti techninį darbo projektą. Jį vertins ir derins „Litgrid“ bei nepriklausomi ekspertai. Gavęs visus reikiamus leidimus ir suderinimus, rangovas galės pradėti statybos darbus.
Sutartį su pasirinktu rangovu ketinama pasirašyti 2027 metų trečiąjį ketvirtį. Sutarties vykdymo laikotarpis numatytas 54 mėnesiai.
„Litgrid“ nurodo, kad pirkimo sąlygos sudarytos taip, jog po sutarties pasirašymo ir būtinų leidimų gavimo rangovas galėtų iš karto pradėti parengiamuosius bei statybos darbus. Projektavimo ir statybos etapus planuojama vykdyti kiek įmanoma lygiagrečiai.
Toks darbų organizavimas turėtų padėti suderinti Gižų pastotės statybą su visos „Harmony Link“ jungties paleidimo planu iki 2030 metų pabaigos.
„Harmony Link“ – bendras Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių „Litgrid“ ir PSE projektas. Tai paskutinis Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos programos infrastruktūros projektas, kuris dar įgyvendinamas. 2025 m. abiejų šalių operatoriai susitarė dėl atnaujintos koncepcijos: jungtis bus 700 megavatų (MW) galios 220 kV kintamosios srovės sausumos linija.
Šių metų vasarą Vyriausybė patvirtino „Harmony Link“ sausumos jungties inžinerinės infrastruktūros vystymo planą.
Numatoma, kad jungtis išplės tarpvalstybinių elektros mainų galimybes, padės kurti konkurencingesnę elektros rinką ir sudarys palankesnes sąlygas regione integruoti didėjančius atsinaujinančios energetikos pajėgumus.
Projektą planuojama užbaigti iki 2030 metų pabaigos.
Įgyvendinus „Harmony Link“, bendras elektros perdavimo pralaidumas tarp Lietuvos ir Lenkijos, įskaičiavus „Harmony Link“ bei „LitPol Link“, sieks iki 1,2 tūkst. MW. Tai turėtų stiprinti Baltijos šalių įsitraukimą į Europos elektros rinką, didinti sistemos patikimumą ir prisidėti prie regiono energetinio atsparumo.
ELTA skelbė, kad Lietuvos dalies investicijos į visą projektą turėtų sudaryti apie 220 mln. eurų. Iš jų 149 mln. eurų, arba maždaug 67 proc. bendros sumos, numatoma finansuoti Europos Sąjungos „Connecting Europe Facility“ (CEF) programos lėšomis.
„Harmony Link“ jungties projektavimo darbai pradėti praėjusių metų balandžio pabaigoje. Tuo metu „Litgrid“ pasirašė 2,66 mln. eurų vertės sutartį su PVM su tiekėjų grupe, kurią sudaro „Energetikos projektavimo institutas“ ir „Ener-G Design“.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
