Išpuoselėtoje vejoje pasirodęs pirmasis kurmiarausis gali reikšti gerokai didesnę problemą. Kurmiai ne tik iškilnoja veją, bet ir rausia gėlynus, pažeidžia augalų šaknis bei kartais priartėja net prie terasos.
Kurmių naikinimo specialistas, įmonės „STOP KURMIAI“ įkūrėjas Deividas Šileikis teigia, kad pastebėjus pirmuosius požymius delsti nereikėtų. Gyvūnams pradėjus daugintis, jų išrausti tuneliai gali greitai išplisti po visą sklypą.
Kurmių Lietuvoje daugėja
D. Šileikio pastebėjimu, kurmių populiacija Lietuvoje pastebimai auga. Tai esą matyti ne tik privačiose teritorijose, bet ir pakelėse.
Specialistas pasakoja, kad pavasarį, kol pakelės dar neužžėlusios, jose galima aiškiai pamatyti daugybę kurmiarausių. Anot jo, prieš penkerius, šešerius ar septynerius metus pakelės nebuvo taip smarkiai išraustos.
Anksčiau kurmiai dažniausiai įsikurdavo derlingoje žemėje, kurioje netrūko sliekų ir kito grobio. Dabar jų randama ir gerokai skurdesniame grunte – gyvūnai, pasak D. Šileikio, prie tokių sąlygų geriau prisitaikė, todėl jų gali dar daugėti.
Kurmiai augalais nesimaitina: jų maistą sudaro sliekai, vabzdžių lervos ir kiti dirvožemyje gyvenantys bestuburiai. Tačiau rausdami požeminius praėjimus jie gali pažeisti šaknis, deformuoti veją ir sugadinti bendrą sklypo vaizdą.
D. Šileikis atkreipia dėmesį, kad kartu su kurmių tuneliais į teritoriją gali patekti ir paprastieji pelėnai. Skirtingai nei kurmiai, šie graužikai minta augalais ir gali pridaryti žalos gėlynams, želdiniams, šiltnamiams bei lysvėms.
Paprastieji pelėnai yra žolėdžiai. Jie minta žoline augalija, šaknimis, sėklomis, grūdais, daržovėmis ir medžių žieve.
Viena patelė per metus gali atsivesti dvi vadas
Ignoruoti pirmųjų kurmiarausių nepatariama ir dėl spartaus šių gyvūnų dauginimosi. Viena patelė per vieną vadą vidutiniškai atsiveda apie šešis jauniklius, o esant palankioms sąlygoms per metus gali susilaukti dviejų vadų.
Taigi vienas sklype gyvenantis gyvūnas netrukus gali lemti tai, kad jaunikliai pradės judėti po visą teritoriją ir ją rausti.
Kurmių daroma žala ypač skaudi žmonėms, daug investavusiems į aplinką. D. Šileikis sako dirbantis ir paprastų žmonių, ir labai turtingų klientų sklypuose, tačiau problema visiems išlieka ta pati: brangiai pasodinti medeliai bei kiti augalai gali atsidurti išraustame gėlyne.
Gyvūnus ypač vilioja nuolat laistomos vejos. Drėgname dirvožemyje dažniau aptinkama sliekų, vabzdžių lervų ir kitų kurmiams tinkamų maisto šaltinių.
Gyvūnai rausia net šalia terasų
Pasak specialisto, kurmiai neretai pasirenka būtent tas sklypo vietas, kurios šeimininkams yra svarbiausios ir dažniausiai naudojamos.
D. Šileikis pasakoja matęs šimtus atvejų, kai kurmiarausiai atsirasdavo ne sklypo pakraštyje, o prie gražiausios vietos – terasos, kur renkasi šeima ir draugai.
Tikslios priežasties, kodėl kurmiai taip dažnai priartėja prie terasų, jis teigia nežinantis. Vienas galimų paaiškinimų – ten esantis drėgnesnis dirvožemis.
Specialistas taip pat nurodo, kad kurmių gyvensena pasaulyje nėra išsamiai ištirta. Jis sakosi įvairiomis kalbomis ieškojęs informacijos ir pats nuolat bandantis suprasti tokio elgesio priežastis, tačiau galutinio atsakymo kol kas neturi.
Ultragarsiniai prietaisai problemos neišsprendžia
Pirmąjį kurmiarausį pamatę žmonės dažnai griebiasi parduotuvėse parduodamų ultragarsinių baidyklių ar graužikų repelentų. Vis dėlto D. Šileikis tvirtina, kad ilgalaikio rezultato tokios priemonės nesuteikia.
Anot jo, kurmis ultragarsinių prietaisų nebijo – jis gali tiesiog persikelti į kitą sklypo vietą. Specialistas teigia turintis daugybę nuotraukų, kuriose kurmiarausiai matomi tiesiai prie į žemę įsmeigtų baidyklių.
Repelentai, jo teigimu, taip pat gyvūnų nesunaikina, o tik trumpam juos atbaido. Dėl to problema esą ne išsprendžiama, o perkeliama kitur. Pavasarį ar rudenį jaunikliams pradėjus migruoti, padėtis gali dar pablogėti.
D. Šileikis sako, kad prieš kreipdamiesi profesionalios pagalbos žmonės dažnai būna išbandę baidykles, repelentus ir spąstus. Todėl jo patarimas – nešvaistyti laiko ir pinigų priemonėms, kurios problemos neišsprendžia.
Veikla prasidėjo nuo nuosavos vejos
Kurmių naikinimu D. Šileikis susidomėjo pats susidūręs su šia problema savo sodyboje. Į vejos įrengimą buvo investuota apie 20 tūkst. eurų, tačiau po metų ar pusantrų joje pasirodę kurmiarausiai paskatino ieškoti veiksmingesnio sprendimo.
Jis teigia šią situaciją patyręs savo kailiu, todėl gerai supranta klientų reakciją, kai pradeda irti brangiai įrengta aplinka.
Specialistas įsigijo Šveicarijoje sukurtą įrangą, kuria į kurmių tunelius leidžiamas patentuotas nuodingų dujų mišinys. Atvėrus esamus kurmiarausius, į tunelį įdedamas zondas ir paleidžiamos dujos. D. Šileikio teigimu, mišinys sukurtas taip, kad gyvūnas nežūtų kankindamasis, o mirtų greitai ir humaniškai.
Jo nuomone, spąstai yra ne tik mažiau veiksmingi, bet ir nehumaniški. Nežinant, kiek kurmių gyvena po žeme ir ar mechanizmas suveiks tinkamai, gyvūnas gali būti sužeistas ir ilgai kankintis. Specialistas taip pat stebisi, kad Lietuvoje tokie dalykai nėra griežčiau reglamentuojami.
D. Šileikis teigia, kad naikinant kurmius dujomis galima spręsti ir pelėnų problemą, nes šie graužikai dažnai naudojasi kurmių tuneliais bei takais. Dėl panašiai atrodančios žalos žmonės, anot jo, neretai pelėnų padarytus nuostolius klaidingai priskiria kurmiams.
Pirmasis kurmiarausis – signalas veikti
Didžiausia klaida, pasak specialisto, yra manyti, kad vienas kurmiarausis nėra rimtas požymis ir gyvūnas pats pasitrauks.
Jis ragina pagalbos kreiptis vos pastebėjus pirmą kurmiarausį. Kuo ilgiau laukiama, tuo labiau plečiasi požeminių tunelių sistema, o kurmiams susilaukus jauniklių jų veiklos teritorija gali dar labiau padidėti.
