Šeštadienį Islandijoje vyksta referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą derybų atnaujinimo. Įtemptą balsavimą atidžiai seka ir Briuselis.
Šiek tiek mažiau nei 400 tūkst. gyventojų turinti šalis paraišką stoti į ES pateikė po 2009-aisiais ją smarkiai paveikusios finansų krizės. Vis dėlto 2013 m., į valdžią atėjus euroskeptiškai vyriausybei, derybos buvo sustabdytos.
Naujausios apklausos rodo, kad referendumo rezultatas gali būti labai apylygis – „taip“ ir „ne“ šalininkų stovyklos žengia koja kojon.
Už narystę Europoje pasisakanti užsienio reikalų ministrė Thorgerdur Katrin Gunnarsdottir naujienų agentūrai AFP sakė, kad kova yra įtempta, tačiau ji išlieka optimistė ir mano, jog dar per anksti švęsti arba nusiminti.
Balsavimas prasideda 9.00 val. (12 val. Lietuvos laiku) ir baigiasi 22.00 val. Kadangi rinkėjų apklausos nebus rengiamos, o skirtumas tarp stovyklų nedidelis, pirmųjų patikimų rezultatų laukiama ne anksčiau kaip vėlų šeštadienio vakarą – gerokai po vidurnakčio Lietuvos laiku.
Maždaug 273 tūkst. rinkėjų turi atsakyti į klausimą: „Ar Islandija turėtų atnaujinti stojimo derybas su Europos Sąjunga?“
Jeigu nugalės „taip“, Islandija pradės derybas su Briuseliu dėl stojimo susitarimo. Vėliau šalyje būtų surengtas dar vienas referendumas, kuriame būtų sprendžiama dėl faktinės narystės ES.
Vienu sudėtingiausių derybų klausimų taptų žuvininkystė – svarbi Islandijos ekonomikos šaka, kurios kontrolę Reikjavikas siekia išlaikyti savo rankose. Briuselis šįkart, kaip manoma, būtų labiau pasirengęs ieškoti kompromiso.
Bifrosto universiteto politikos mokslų specialistas Eirikuras Bergmannas AFP teigė, kad pagrindinės referendumo priežastys yra susijusios su vidaus politika, tačiau diskusijas reikšmingai paveikė ir antroji JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencija bei su ja susiję geopolitiniai sukrėtimai.
Islandijos ekonomikai klestint, dalis rinkėjų nemato būtinybės svarstyti narystę ES. Būdama Europos ekonominės erdvės nare, šalis jau turi prieigą prie bendrosios rinkos.
60 metų radijo laidų vedėja Hjordis Vilhjalmsdottir, ant kurios akinių rėmelių buvo Islandijos vėliavos spalvos – raudona, mėlyna ir balta, – narystę palygino su santuoka. Jos teigimu, jei susituokus būtų prarasta tai, ką dabar turi šalis, tokio sprendimo prasmė būtų abejotina.
65 metų verslininkas Elias Theodorssonas sakė, kad islandams nereikia, jog jiems vadovautų Briuselis, nes savo reikalus jie gali tvarkyti patys. Jis pabrėžė, kad prieš šimtą metų Islandija buvo viena skurdžiausių Europos šalių, o dabar tapo viena iškiliausių valstybių, ir šį rezultatą pasiekė savarankiškai.
Ekonominiai argumentai tampa svarbesni
Tačiau atsigavusią Islandijos gerovę lydi ir kita medalio pusė – sparčiai kylanti infliacija bei didelės palūkanų normos.
Kai kurioms šeimoms už būsto paskolas tenka mokėti 9 proc. palūkanas. Todėl narystės euro zonoje perspektyva, atsižvelgiant į joje gerokai mažesnes palūkanų normas, daliai gyventojų atrodo patraukli.
32 metų universiteto administratorė Alexandra Yr van Erven AFP sakė, kad palūkanų skirtumas jos šeimai būtų labai reikšmingas. Jos nuomone, atsakingiausia būtų suteikti vyriausybei įgaliojimus derėtis su ES, įvertinti galimas sąlygas, o vėliau spręsti dėl paties susitarimo.
Islandų požiūrį į saugumą taip pat pakeitė karas Europoje, prasidėjęs dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Susirūpinimą dar labiau sustiprino JAV prezidento D. Trumpo nenuspėjamumas ir grasinimai užimti kaimyninę Grenlandiją.
Strategiškai svarbioje subarktinėje zonoje esanti Islandija neturi kariuomenės, todėl gynybos srityje remiasi NATO ir 1951 m. sudarytu dvišaliu susitarimu su JAV.
E. Bergmannas teigė, kad islandai pradeda abejoti šio susitarimo patikimumu. Vis dėlto, jo vertinimu, geopolitiniai pokyčiai daro įtaką debatams, tačiau nėra pagrindinė jų priežastis.
Referendumo baigtį atidžiai stebės Europos Sąjunga. Nuo 1995 m. ES nepriėmė nė vienos turtingos šalies, kuri į bendrą biudžetą sumokėtų daugiau, nei iš jo gautų.
Briuseliui Islandijos narystė galėtų tapti pozityvios plėtros pavyzdžiu. Tai galėtų sustiprinti argumentus dėl skurdesnių valstybių, tokių kaip Juodkalnija, priėmimo ir galbūt paveikti kai kurių turtingos, tačiau ES nepriklausančios Norvegijos atstovų nuomonę, nes ši šalis ilgainiui gali likti izoliuota.
Už plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Marta Kos pabrėžė, kad Islandijos pasirinkimas neabejotinai sustiprintų argumentus, kodėl Europos Sąjunga turėtų priimti naujas nares.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
