CŽA vadovo Johno Ratcliffe‘o apsilankymas Maskvoje gali rodyti, kad Rusija artimiausiu metu ruošiasi galimam veiksmui prieš NATO, teigia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Vis dėlto ekspertai mano, kad Rusijai vargu ar pavyktų surengti visavertę invaziją į vieną iš Aljanso valstybių. JAV žvalgyba iki šiol vertino Rusijos puolimą prieš NATO kaip kelerių ateinančių metų klausimą, tačiau J. Ratcliffe‘o vizito pobūdis esą leidžia įtarti, kad toks scenarijus gali būti svarstomas ir greitesnėje perspektyvoje.
ISW analitikų vertinimu, tokio lygio kelionės paprastai rengiamos siekiant aptarti ypač jautrius ir didelės reikšmės klausimus.
Šis vizitas skiriasi nuo buvusio CŽA vadovo Williamo Burnso kelionės į Maskvą 2021 metų lapkritį. Tuo metu jis mėgino įtikinti Kremlių nepradėti puolimo prieš Ukrainą, o Rusija jau buvo pradėjusi aktyviai telkti pajėgas prie Ukrainos sienos. Dabar nėra įrodymų, kad Maskva pasienyje su Baltijos šalimis vykdytų panašų kariuomenės koncentravimą.
JAV prezidento Joe Bideno administracijos laikotarpiu tuometinis CŽA direktorius W. Burnsas, anksčiau dirbęs JAV ambasadoriumi Rusijoje, 2021 metų lapkritį bent kartą lankėsi Maskvoje. „The Wall Street Journal“ tuomet nurodė, kad CŽA buvo gavusi žvalgybos informacijos apie Rusijos planus surengti plataus masto invaziją į Ukrainą. W. Burnsas perspėjo Vladimirą Putiną nepradėti puolimo, tačiau 2022 metų vasarį Rusija vis tiek įsiveržė į Ukrainą.
ISW įvardijo galimus Rusijos veiksmus Baltijos regione
ISW analitikai neatmeta, kad Rusija galėtų surengti oro smūgius prieš Baltijos valstybes arba pradėti ribotą sausumos įsiveržimą, pasitelkdama nedideles pajėgas. Tokiai operacijai Maskvai nereikėtų sutelkti tokio masto kariuomenės, kokia buvo telkiama 2021 metais. Vis dėlto kol kas nėra žinoma, ar Rusijos diktatorius V. Putinas jau yra pritaręs tokio veiksmo planui.
Rusija šiuo metu kategoriškai neigia galimybę pulti NATO šalis. Tačiau ISW vertinimu, tokie pareiškimai gali būti kognityvinio karo dalis, o ne tikrasis Kremliaus požiūris. 2021 metų pabaigoje ir 2022 metų pradžioje Maskva taip pat aktyviai neigė planuojanti pulti Ukrainą.
Ekspertai mano, kad Kremlius gali tyčia palaikyti neaiškumą dėl savo ketinimų pradėti puolimą prieš NATO. Tokia taktika leistų skleisti baimę ir apsunkintų Aljanso sprendimus dėl savigynos. Be to, ji galėtų daryti įtaką sprendimams dėl ginklų tiekimo Ukrainai.
Analitikų teigimu, NATO iki šiol nėra susitarusi, kaip reaguotų į galimą Rusijos puolimą. Maskva tikėtina mėgintų tuo pasinaudoti ir pasirinkti tokį veiksmų modelį, kuris, jos vertinimu, sumažintų Aljanso atsaką. Tokiu atveju V. Putinas galėtų įgyvendinti vieną pagrindinių savo strateginių tikslų – susilpninti valstybių pasitikėjimą NATO.
