Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui perdavė bylą, kurioje kaltinimai pareikšti šešiems fiziniams ir šešiems juridiniams asmenims. Jie įtariami nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, dokumentų klastojimu, turto pasisavinimu, sukčiavimu ir apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Skaičiuojama, kad dėl šių veiksmų ES ir Lietuvos biudžetams galėjo būti padaryta daugiau kaip 1 mln. eurų žala.
Įtariama fiktyvių sandorių grandinė
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šeši juridinių asmenų vadovai, veikdami atskirai, galėjo siekti neteisėtai gauti Užimtumo tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros skiriamas lėšas. Tam esą buvo pasitelktos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje registruotos įmonės.
Įtariama, kad projektams, finansuojamiems ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis, įgyvendinti reikalingi dokumentai buvo klastojami, o tarp įmonių kuriamos fiktyvių sandorių grandinės. Taip esą buvo siekiama iš valstybės institucijų gauti kuo daugiau pinigų.
Bylos duomenimis, pateiktuose juridinių asmenų dokumentuose dirbtinai padidintos darbo priemonių – aukštalipių ir statybininkų įrangos – pirkimo kainos. Dėl to išaugo ir projektų vertės bei jų sąmatos. Išlaidoms pagrįsti, kaip įtariama, buvo parengti ir panaudoti fiktyvūs komerciniai pasiūlymai.
Remiantis paraiškomis, kuriose galėjo būti pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, su Užimtumo tarnyba sudarytos penkios, o su Nacionaline mokėjimo agentūra – viena sutartis vietos projektams įgyvendinti. Pagal šias sutartis institucijos kompensuodavo dalį projekto išlaidų, o likusią dalį turėjo padengti patys projektų vykdytojai.
Patvirtinus projektus, institucijos avansus pervesdavo paraiškas pateikusioms įmonėms. Jų vadovai šias lėšas, kaip įtariama, nukreipdavo į susijusias bendroves, taip sudarydami bankinių pavedimų grandines. Vėliau pinigai grįždavo pradiniam gavėjui. Kartojant tokius pervedimus buvo sudaromas įspūdis, kad atsiskaitoma už įsigytą įrangą, o informacija apie tariamus tarpusavio mokėjimus teikta Užimtumo tarnybai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Bendradarbiaudami su Užimtumo tarnyba, FNTT pareigūnai perėmė dalį vietinių užimtumo iniciatyvų projektui skirtų lėšų. Joms šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
FNTT vertinimu, asmenys ir jų valdomos įmonės valstybei galėjo padaryti daugiau kaip 1 mln. eurų žalą.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Žilvinas Šiurna parengė 400 lapų kaltinamąjį aktą. 62 tomų byla perduota teismui.
Už dalį kaltinimų gresia ilgi laisvės atėmimo terminai
Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą teismas gali skirti iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Sukčiavus įgyto labai didelės vertės svetimo turto atveju griežčiausia bausmė siekia iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Už turto pasisavinimą taip pat gali būti skirta iki aštuonerių metų laisvės atėmimo, o už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą – iki ketverių metų.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
