Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui gyventojų pinigines dar labiau spaus išaugusios naftos bei dujų kainos. Nors anksčiau prognozuotas staigus maisto produktų brangimas kol kas nepasitvirtino, ekonomistai įspėja per anksti džiaugtis: jei ne šiemet, naujas maisto kainų augimas gali prasidėti kitąmet.
Lietuvoje kainos kyla sparčiausiai visoje euro zonoje. Ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet viršys 5 proc., o artėjantis brangus šildymo sezonas gyventojų išlaidas dar padidins.
„Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija sieks 5,5 proc., nors Lietuvos banko atstovai pateikia kuklesnį vertinimą. Jos teigimu, neapibrėžtumą lemia ne vien ekonominiai, bet ir kiti šių metų realijai būdingi veiksniai.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus nurodė, kad mėnesinė infliacija šiuo metu siekia 5,6 proc. ir yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Jis neatmetė galimybės, kad spalį šis rodiklis viršys 6 proc., o gruodį bus dar didesnis.
Maisto brangimas gali persikelti į kitus metus
Naftos kainoms pakilus prasidėjus karui Irane, ekonomistai perspėjo apie galimą maisto produktų brangimą rudenį. Vis dėlto šios prognozės kol kas neišsipildė. Tam įtakos turėjo neblogas derlius ir neįvykęs toks trąšų kainų šuolis, kokio buvo baiminamasi.
G. Šimkus aiškino, kad viena pagrindinių nerimo priežasčių buvo galimas trąšų brangimas, kuris būtų padidinęs maisto gamybos sąnaudas. Tačiau šis scenarijus stipriai nepasitvirtino, todėl kol kas ryškaus maisto kainų augimo nematyti.
I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad dabartinė situacija nereiškia, jog problemos ateityje nebus. Energetikos kainos glaudžiai susijusios su maisto žaliavų indeksais, todėl maisto produktai gali brangti kitų metų viduryje. Tam įtakos gali turėti ir klimato atšilimas bei globalūs klimato pokyčiai.
„Pricer“ ragina pirkėjus artimiausiais mėnesiais atidžiai sekti kainas parduotuvių lentynose. Pasak bendrovės, prekybininkai rudenį gali jas padidinti, o vėliau sumažinti ir taip pirkėjams pristatyti tariamas kalėdines nuolaidas.
„Pricer“ atstovas Petras Čepkauskas teigė, kad prekybininkai gali būti suinteresuoti tokiu kainų kilimu, tačiau neaišku, ar vartotojai tai leis. Jo vertinimu, žmonių finansus jau spaudžia degalų ir palūkanų kainos, brangstantis nekilnojamasis turtas bei kiti ne maisto veiksniai.
Ko tikėtis kitąmet?
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad kainas kelti prekybininkus galėjo paskatinti ir dėl antrosios pensijų pakopos santaupų išmokėjimo padidėjusios gyventojų piniginės. G. Šimkaus teigimu, lietuviai jau išsiėmė pusketvirto milijardo eurų, o daugiau kaip pusę milijardo jų jau išleido.
Maždaug penktadalis šių lėšų buvo skirta vartojimui: automobiliams, baldams ir remontui. Dalis pinigų panaudota paskoloms grąžinti, tačiau nemaža suma liko gyventojų sąskaitose. Liepą neišleista buvo beveik pusė, arba 1,6 mlrd. eurų. G. Šimkus neatmetė, kad dalis šių santaupų dar bus panaudota per šildymo sezoną.
Kitąmet Lietuvoje prognozuojama maždaug perpus mažesnė infliacija nei šiemet. Vis dėlto kainos, tikėtina, negrįš į praėjusių metų lygį: pagal prognozes jos nuo dabartinio lygio vidutiniškai dar padidės 3 proc.
Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad atlyginimai šalyje vis dar auga sparčiau nei infliacija, todėl didėja gyventojų perkamoji galia. Šiemet darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo beveik dešimtadaliu, o kitąmet, nors augimas bus lėtesnis, jis turėtų būti dvigubai didesnis už infliaciją.
