Kapavietės įrengimas priklauso ne tik nuo estetinio skonio, bet ir nuo to, kiek laiko artimieji gali skirti jos priežiūrai. Vieni renkasi granito plokštes, kad kapą būtų lengviau prižiūrėti, kiti – skaldą, leidžiančią daugiau dėmesio skirti augalams ir dekorui. Tačiau kuris sprendimas praktiškesnis?
Apie granito ir skaldos privalumus bei trūkumus naujienų portalui tv3.lt pasakojo kapų tvarkymo paslaugų „Tvarkinga kapavietė“ savininkė Vilma Osipovič.
Plokštės padeda sutaupyti priežiūrai skiriamą laiką
Pasak V. Osipovič, skalda labiau tinka tiems, kurie nori lengvesnio ir daugiau apželdinimo galimybių suteikiančio sprendimo. Vis dėlto tokiai kapavietei reikės skirti daugiau dėmesio.
Granito plokštėmis dažniau susidomi žmonės, kurie į kapines gali atvykti tik kelis kartus per metus – gyvena užsienyje, kitame mieste arba yra labai užsiėmę.
Uždengus kapą akmeniu, nebereikia nuolat ravėti, rinkti žolių ar nerimauti, kad kapavietė apaugs. Specialistė pabrėžia, kad taip sumažėja ir emocinis krūvis bei sąžinės graužatis dėl nepriežiūros.
Granitas kai kuriems žmonėms taip pat patrauklus dėl vientisos ir solidžios išvaizdos. V. Osipovič teigimu, daugeliui toks sprendimas atrodo prabangus ir estetiškas, be to, jis leidžia suderinti praktiškumą su mažesniu kapavietės tvarkymui skiriamu laiku.
Granitas nėra vienintelis būdas sutvarkyti kapą
Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad nėra taisyklės, jog kapavietę būtina uždengti plokštėmis. Galutinis pasirinkimas turėtų priklausyti nuo šeimos poreikių ir konkrečios kapavietės.
Skaldą neretai renkasi šeimos, kurios ateityje dar planuoja laidotuves toje pačioje vietoje ir nenori iš anksto įrengti sprendimo, kurį vėliau tektų keisti. Kai kuriems žmonėms skaldos kapavietė atrodo jaukesnė, o sunkios granito plokštės kelia nemalonų įspūdį.
Po medžiais esančiai kapavietei dėmesio reikės daugiau
Skalda nėra visiškai priežiūros nereikalaujantis pasirinkimas. Prieš ją renkantis svarbu įvertinti, kas auga aplink kapavietę ir kas ant jos krinta. Po medžiais gali būti daug lapų, spyglių ar sakų.
Tokiais atvejais skaldą reikės reguliariai grėbti, išpūtinėti šiukšles ir rankomis rinkti nešvarumus. Tvarkant kapavietę kartu su šiukšlėmis galima išgrėbti ir dalį akmenukų, todėl žmonės ilgainiui gali nuo tokios priežiūros pavargti ir pasirinkti plokštes, kurias galima tiesiog nušluoti.
Renkantis skaldą verta atsižvelgti ne tik į jos spalvą ar išvaizdą, bet ir į kapavietės vietą. Atviroje erdvėje esančiam kapui priežiūros gali reikėti mažiau, o po medžiais įrengtam – gerokai daugiau.
Svarbi ir akmenukų frakcija. Jeigu šalia auga spygliuočiai ir ant kapavietės nuolat byra spygliai, gali būti patogiau naudoti smulkesnę skaldą, kurią lengviau išgrėbti.
Granito sprendimas gali kainuoti kelis kartus daugiau
Kaina taip pat yra vienas pagrindinių kriterijų. V. Osipovič teigimu, granito plokštėmis uždengta kapavietė paprastai kainuoja gerokai daugiau nei skaldos sprendimas. Skirtumas gali siekti du ar tris kartus.
Galutinę sumą lemia kapavietės dydis, pasirinkto granito rūšis ir savybės, paminklo modelis bei kiti apdailos sprendimai.
Specialistė nurodo, kad biudžetinis kapavietės dengimo variantas gali kainuoti apie 3 tūkst. eurų, o pasirinkus gerą, kokybišką granitą kaina gali siekti 6 tūkst. eurų ar būti dar didesnė.
Ji taip pat ragina vertinti ne vien mažiausią kainą. Svarbu atsižvelgti į akmens savybes, ilgaamžiškumą ir galimus trūkumus, kurie gali išryškėti tik praėjus kuriam laikui.
Pasak V. Osipovič, dauguma žmonių paiešką pradeda nuo kainos, nes nori sutaupyti ir nepermokėti. Tačiau įvertinus ir kokybę dažnai tenka pripažinti, kad labai maža kaina gali reikšti tam tikrų trūkumų.
