2000-aisiais Kaune užsakomos žmogžudystės tapo vienu iš būdų spręsti nusikalstamo pasaulio konfliktus. Tarpusavyje kovojančios grupuotės neretai samdydavo žudikus iš buvusios SSRS teritorijos.
Įvykdę užduotį samdyti nusikaltėliai kartais patys būdavo nužudomi – taip užsakovai mėgindavo panaikinti pėdsakus. Tuo metu išpuoliams būdavo būdingas kontrolinis šūvis į aukos galvą.
Kaune sklido kalbos, kad žmogžudysčių virtinė galėjo būti susijusi su Henriko Daktaro, pravarde Henytė, įkalinimu. Nusikaltėlių autoritetui atsidūrus už grotų, susilpnėję „daktarų“ grupuotės nariai esą bandė pasidalyti įtakos teritorijomis. Vis dėlto Kauno pareigūnai tuo metu tvirtino, kad mieste nevyksta nusikaltėlių karas.
Kruvinoji gangsterių vasara
2000 metų rugpjūčio 9 dieną parke prie Kauno viešosios bibliotekos itin žiauriai nužudytas verslininkas Laimutis Valerta. Tyrėjai manė, kad pirmuosius vakarietiško tipo prekybos centrus „Dali“ įkūręs vyras, pastebėjęs pavojų, bandė pabėgti. Tačiau užpuolikai jį pavijo ir iš automatinio šautuvo į krūtinę paleido septynis mirtinus šūvius.
Šis nusikaltimas didesnio visuomenės dėmesio nesulaukė, nes vos po paros jį užgožė keturių apsaugos darbuotojų nužudymas „Senukų“ prekybos centro teritorijoje.
Šūviai stadione ir daugiabučio kieme
2000 metų rugpjūčio 31 dienos popietę prie Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono iš važiuojančio automobilio nušautas profesionalus ieties metikas ir verslininkas Kęstutis Jurša. Jis priklausė „Centro“ grupuotei, kurią sudarė buvę kovinių sporto šakų meistrai, tarp jų – Ramūnas Kuzminas, pravarde Ramaškė, Vaidotas Stankevičius, vadintas Smaugliu, Kęstutis Liukaitis, pravarde Liukas, ir kiti fiziškai gerai pasirengę kauniečiai.
Sportininko pavardė buvo minima keliose bylose, susijusiose su žmogžudystėmis ir narkotikais.
2001 metų kovo 29 dienos rytą tyliame Kauno Panemunės daugiabučio kieme nušautas Aleksandras Paukovas, pravarde Paūkas. Jis priklausė Šančiuose ir Panemunėje iš buvusių sovietų desantininkų susiformavusiai „Kaulo“ šeimai.
Šią bylą nagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros darbuotoja teigė, kad buvo apklausta daugiau kaip 30 žmonių, tačiau žudikai iki šiol nenustatyti. Viena iš versijų – A. Paukovas, gerai pažinojęs tikruosius kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo užsakovus ir gyvenęs netoli nusikaltimo vietos, galėjo būti pašalintas kaip nepageidaujamas liudytojas.
Kontrabandos ir mafijos konfliktai
Gaujų bei cigarečių kontrabandininkų susirėmimuose taikiniu tapdavo ir įtakingiausi Kauno nusikalstamų šeimų veikėjai. 2001 metų lapkričio 24 dieną Vilniaus senamiestyje, išėjęs iš Trakų gatvėje veikiančio restorano „St. Valentino“, nušautas Lietuvos bokso federacijos prezidentas ir „daškinių“ nusikalstamo susivienijimo lyderis Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė.
Ši žmogžudystė laikoma viena garsiausių ir geriausiai suplanuotų užsakomųjų žmogžudysčių Lietuvoje. Ji sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio.
Kaunietį snaiperis iš priešais restoraną esančio nuomojamo buto nušovė vienu šūviu į širdį. Apžiūrėję patalpas kriminalistai nustatė, kad šaulys naudojo iš vienos pakaunės sodybos pavogtą šautuvą. Po išpuolio nusikaltėlis ginklą numetė, prieš tai sulaužęs optinį taikiklį.
Daškė palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. Jose ilsisi daug Lietuvai nusipelniusių žmonių – poetas Bernardas Brazdžionis, skulptorius Robertas Antinis, rašytoja ir visuomenės veikėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Lietuvos ambasadorius Kazys Lozoraitis ir kunigas R. Mikutavičius.
Nors šiose prestižinėse kapinėse tuo metu jau kurį laiką žmonės nebuvo laidojami, miesto savivaldybės naujų vietų skyrimo komisija netrukus gavo kelių šalies sporto organizacijų rekomendacijas Daškę palaidoti būtent Petrašiūnuose.
Lapkričio 28-osios rytą į kapines pradėjo važiuoti naujausi ir prabangūs automobiliai. Iš jų išlipę išskirtinės išvaizdos verslininkai, menininkai ir sportininkai, vilkintys tuometinę Kauno gangsterių madą atitinkančiais drabužiais, procesija patraukė prie kapo atsisveikinti su savo kolega.
Manoma, kad Daškė galėjo tapti pirmąja auka nuožmiame kare, į kurį buvo įsitraukę ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos, ypač Kaliningrado srities, kontrabandininkai.
Mįslingojo ruso pasirodymas Kaune
Po R. Daškevičiaus nužudymo Kaune pradėjo sklisti kalbos apie specialiųjų tarnybų pasamdytą žudiką, turėjusį naikinti kriminalinio pasaulio autoritetus. Netrukus mieste sulaikytas kaliningradietis Leonidas Paršukovas, įtartas Lietuvoje įvykdęs keliolika žmogžudysčių. Manoma, kad šį vyrą Lietuvoje globojo viena Kauno nusikaltėlių grupuotė.
L. Paršukovas pripažino pažinojęs R. Daškevičių, tačiau apie jį atsiliepė skeptiškai. H. Daktarą jis vertino kaip gerokai rimtesnį veikėją. Vis dėlto pareigūnams kaliningradietis užsiminė, kad Henytė neturi tikrosios valdžios ir nėra svarbiausias Kauno kriminalinio pasaulio žmogus.
Žudikai laukė prie aukų namų
Po R. Daškevičiaus nužudymo ir L. Paršukovo sulaikymo kriminalinio pasaulio atstovų žudynės nesibaigė. 2002 metų balandžio 19 dieną prie namų Raudondvario plente penkiais šūviais į nugarą ir galvą nušautas „Šato“ arba „Kryžkelės“ kriminalinių struktūrų atstovas Artūras Šatas.
Po kelių dienų, balandžio 24-ąją, netoli savo namų Šiaurės prospekte devyniais šūviais į galvą nužudytas Vidmantas Mickevičius, pravarde Kryžius. Kurį laiką jis buvo laikomas „daškinių“ gaujos iždininku.
2004 metų balandžio 23 dieną Kaune užfiksuota paskutinė samdomo žudiko auka. Prie savo namų nušautas neoficialus nušalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjas Valdas Jakutis, vadovavęs alkoholio gamybos bendrovei „Italiana International“.
Netrukus po verslininko laidotuvių šių eilučių autoriui bene vieninteliam pavyko pasikalbėti su Andriumi Augūnu, tuometiniu Lietuvos teniso sąjungos prezidentu, kuris V. Jakutį artimai pažinojo 14 metų.
A. Augūnas žurnalistui yra sakęs, kad V. Jakutis neatrodė išgyvenantis dėl visuomenėje sklandžiusių kalbų apie galimą jo dalyvavimą kontrabandoje. Išgirdęs tokius teiginius, jis esą tik numodavo ranka ir nusišypsodavo.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
