Šią vasarą Lietuvos keliuose per avarijas žuvo tris kartus daugiau žmonių nei praėjusių metų vasarą. Ugniagesiai gelbėtojai šiemet į eismo nelaimes skubėjo daugiau kaip 1150 kartų, iš sumaitotų automobilių išlaisvino 86 nukentėjusiuosius, tačiau kas penktas ištrauktas žmogus buvo žuvęs.
Kasmet šalies keliuose sužeidžiama daugiau kaip 3 tūkstančiai žmonių, o šiemet avarijos iki rugpjūčio 9-osios jau nusinešė 70 gyvybių. Tarp žuvusiųjų – šeši vaikai.
Lietuvos keliuose nelaimių netrūksta
Praėjusią savaitę Vilniaus pakraštyje, Helsinkio gatvėje, automobilis nulėkė į Buivydiškių tvenkinį ir apvirto ant stogo. Transporto priemonėje buvusi moteris iš pradžių neturėjo gyvybės ženklų. Gelbėtojai ją ištraukė, medikai pradėjo gaivinti, tačiau po kelių dienų ligoninėje moteris mirė.
Liepos pabaigoje Vilniaus rajone 19-metė automobiliu susidūrė kaktomuša su šiukšliavežiu. BMW nulėkė nuo kelio, o vairuotoja liko prispausta. Ugniagesiai hidrauline įranga nupjovė automobilio stogą ir merginą išlaisvino, tačiau jos išgelbėti nepavyko.
Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje buvo užregistruota beveik 3 tūkstančiai avarijų, o šiemet jų jau fiksuota apie 1700. Sužeistųjų skaičius taip pat nemažėja: per metus keliuose nukenčia daugiau kaip 3 tūkstančiai žmonių, o šiemet tokių jau beveik 2 tūkstančiai.
Žmonės kaip vienas pagrindinių nelaimių priežasčių įvardija skubėjimą, išsiblaškymą ir neatsargų elgesį prie vairo. Jie pastebi, kad vairuotojai sankryžose dažnai lekia, o pavojingose situacijose staigiai stabdo, nors nėra aišku, ar stabdžiai suveiks.
Ugniagesiams tenka traukti ir žuvusiuosius
Į avarijų vietas šiemet ugniagesiai gelbėtojai vyksta vidutiniškai daugiau kaip penkis kartus per parą. Iš sudaužytų automobilių ištraukti 86 žmonės, tačiau 15 jų buvo žuvę. Tai tris kartus daugiau nei praėjusių metų vasarą, teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.
Vien liepą šalies keliuose įvyko beveik 350 avarijų. Jose žuvo 16 žmonių, daugiau kaip 400 buvo sužeisti. R. Požėla pasakojo, kad gelbėtojams dažnai tenka susidurti su stuburo ir galvos traumomis, matomu krauju, o daugeliu atvejų – ir gaivinti nukentėjusiuosius.
Automobilio ardymas ir žmogaus išlaisvinimas vidutiniškai užtrunka apie pusvalandį, tačiau sudėtingesnėse situacijose darbai gali trukti valandą ar dar ilgiau. Ugniagesiai konstrukcijas ardo plėstuvais ir žirklėmis: kerpa statramsčius, stogo dalis ir atlieka strateginius įkirpimus, kad konstrukcijas būtų galima atlenkti.
Parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius pabrėžė, kad gelbėjimo trukmei įtakos turi transporto priemonės tipas. Jis taip pat ragino skambinant dispečeriui kuo tiksliau pasakyti, kiek yra nukentėjusiųjų, kiek automobilių susidūrė ir kokios tai transporto priemonės. Ši informacija padeda tinkamai pasirengti darbams, o kiekviena sekundė nelaimės vietoje yra itin svarbi.
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė atkreipė dėmesį ir į pašalinių žmonių elgesį. Gelbėtojams trukdo tie, kurie ateina filmuoti, stebėti įvykio ar patenka į nesaugias zonas.
Vairuotojų elgesys – pagrindinė problema
Vairavimo specialistai teigia, kad viena didžiausių nelaimių priežasčių tebėra patys vairuotojai. Pavojų kelia greičio viršijimas, naudojimasis telefonais vairuojant ir sąmoningas Kelių eismo taisyklių nepaisymas.
Vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas mano, kad sumažėjusi kontrolė daliai žmonių sukūrė įsitikinimą, jog nebaudžiami jie gali elgtis kaip nori. Jo teigimu, vairuotojų sąmoningumą būtina ugdyti ne tik edukacija, bet ir kontrole bei bausmėmis.
Žmonės siūlo griežčiau bausti neblaivius vairuotojus, daugiau dėmesio skirti eismo saugumo mokymui nuo mažens ir jauniems vairuotojams priminti jų atsakomybę. Vis dėlto dalis gyventojų abejoja, ar vairuotojų elgesį apskritai pavyks suvaldyti.
Eismo saugumą bandoma gerinti ir pertvarkant pavojingiausias kelių vietas. Šiemet „Via Lietuva“ ketina įdiegti mažiausiai 33 eismo saugumo priemones. Bendrovės atstovas Vytenis Radžiūnas teigė, kad didžiausią poveikį turi greičio matuokliai, atitvarai, sankryžų rekonstrukcija ir geresnė pėsčiųjų infrastruktūra.
Specialistai vairuotojus ragina neviršyti leistino greičio, nesinaudoti telefonu prie vairo, išlikti susikaupusiems ir laikytis Kelių eismo taisyklių.
