KARŠTOS NAUJIENOS
Gyvenimo būdas

Kepenims gali būti naudinga ši kasdienė arbata: poveikis pastebimas po kelių savaičių

Kepenys kasdien atlieka daugybę svarbių funkcijų: šalina toksinus, dalyvauja maistinių medžiagų apykaitoje ir gamina tulžį. Tačiau joms suriebėjus svarbūs tampa ne vien vaistai, bet ir kasdieniai įpročiai. Tyrimai rodo, kad tam tikras gėrimas gali papildomai padėti palaikyti kepenų veiklą.

Mokslininkai jau ne vienerius metus analizuoja žaliosios arbatos poveikį sveikatai. Naujesni tyrimai leidžia manyti, kad reguliarus jos vartojimas gali būti naudingas kepenims, ypač žmonėms, susiduriantiems su jų suriebėjimu.

Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad žalioji arbata negali pakeisti nei sveikos gyvensenos, nei gydytojo paskirto gydymo. Ji gali būti tik papildoma priemonė, rašo fakt.pl.

Šis tekstas yra patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos būklės ir mitybos pokyčių rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.

Žaliojoje arbatoje esantys junginiai gali palaikyti kepenų funkciją

Portalas „EatingWell“ nurodo, kad žalioji arbata yra gausus katechinų – natūralių antioksidantų – šaltinis. Vienas iš plačiausiai ištirtų šios grupės junginių yra epigalokatechino galatas (EGCG).

Manoma, kad EGCG gali padėti mažinti oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus, taip pat prisidėti prie riebalų apykaitos kepenų ląstelėse.

Ypač daug dėmesio skiriama metabolinei suriebėjusių kepenų ligai (MASLD). Ji dažnai nustatoma kartu su nutukimu, 2 tipo cukriniu diabetu ir lipidų apykaitos sutrikimais. Šiai būklei būdingas perteklinis riebalų kaupimasis kepenų ląstelėse.

Kepenų būklei įvertinti dažnai tiriamas jų fermentų aktyvumas. Padidėję rodikliai gali signalizuoti apie kepenų ląstelių pažeidimą arba uždegimą.

Dietologė Johannah Katz teigia, kad žaliosios arbatos vartojimas kai kuriems žmonėms, ypač sergantiems nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, gali būti siejamas su geresniais kepenų sveikatos rodikliais.

Dietologė Malina Malkani taip pat atkreipia dėmesį, kad reguliariai geriant žaliąją arbatą kepenų fermentų aktyvumas gali sumažėti jau po kelių savaičių. Toks poveikis dažniausiai pastebėtas žmonėms, kasdien išgeriantiems maždaug tris ar keturis puodelius.

Diagnozavus kepenų suriebėjimą, vien arbatos neužteks

Specialistai pabrėžia, kad net ir daugiausia ištirti produktai negali atstoti visapusiškų gyvenimo būdo pokyčių.

Susidūrus su suriebėjusių kepenų liga, svarbiausi išlieka subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir alkoholio ribojimas. Taip pat rekomenduojama:

  • palaikyti normalią kūno masę;
  • rinktis mažai perdirbtais produktais paremtą mitybą;
  • reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.

M. Malkani pažymi, kad žmonėms, kurie žaliąją arbatą geria kasdien mėnesius ar net metus, rečiau nustatomas kepenų suriebėjimas ir kepenų vėžys. Galimas ryšys aiškinamas žaliojoje arbatoje esančiais antioksidantais ir ilgalaikiu poveikiu kepenų uždegimui.

Tačiau žalioji arbata tėra viena iš sveiką gyvenimo būdą papildančių priemonių. Ji nepakeičia diagnostikos, gydymo ar gydytojo nurodymų, ypač tais atvejais, kai kepenų liga jau diagnozuota.

Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
REAKCIJOSKaip jums šis straipsnis?