Klaipėdos miesto poliklinikoje pastaraisiais metais mažėja darbuotojų. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, nuo 2024 metų iki 2026-ųjų pirmojo pusmečio įstaiga neteko 27,7 proc. gydytojų ir beveik 17 proc. slaugytojų. Poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Algirdas Pūras teigia, kad įstaiga šiuo metu išgyvena sudėtingą pereinamąjį laikotarpį.
Poliklinikos padėtį ir veiklos rodiklius trečiadienį neeiliniame posėdyje nagrinėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, VLK bei Klaipėdos miesto poliklinikos atstovai. Anksčiau skelbta, kad darbuotojai iš įstaigos traukiasi dėl nepakankamų atlyginimų ir prastų darbo sąlygų, o poliklinikos vadovybė dėl susidariusios situacijos kaltina nepakankamą finansavimą.
VLK skelbia, kad 2025 metais Klaipėdos miesto poliklinikoje dirbo 289 darbuotojai. A. Pūras aiškino, jog dalis specialistų išėjo sulaukę pensinio amžiaus, o naujų gydytojų ieškoma nuolat. Posėdyje jis nurodė, kad jau įdarbinti keturi šeimos gydytojai, tačiau paieškos tęsiamos.
Gydytojų atlyginimai – mažesni nei kitose įstaigose
VLK duomenimis, Klaipėdos miesto poliklinikoje dirbančių gydytojų atlyginimai yra maždaug 30,7 proc. mažesni nei kitose panašiose miesto sveikatos priežiūros įstaigose. Be to, nė viena iš penkių prevencinių programų nevykdoma iki Klaipėdos miesto vidurkio.
A. Pūras teigė, kad daliai gydytojų atlyginimai jau padidinti, tačiau kol kas nėra aišku, koks finansavimas bus skirtas už viršplanines paslaugas kitą metų ketvirtį. Gavus apmokėjimą už pirmąjį metų ketvirtį suteiktas viršsutartines paslaugas, atlyginimai esą pakelti mažiausiai uždirbančioms slaugytojoms, o nuo rugpjūčio 1 dienos pradėti vykdyti visi kolektyvinės šakos susitarimuose numatyti įsipareigojimai, nors atsakymo dėl antrojo ketvirčio finansavimo dar nėra.
Poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas situaciją siejo su šeimos gydytojų trūkumu ir pabrėžė, kad įstaiga išgyvena sunkų pereinamąjį laikotarpį.
Vadovybė taip pat ragina gydytojus aktyviau dalyvauti prevencinėse programose ir teikti skatinamąsias paslaugas. Vis dėlto, A. Pūro teigimu, negavus pusės milijono eurų už viršsutartines paslaugas tai įgyvendinti sudėtinga. Jis nurodė, kad darbuotojai už papildomą veiklą reikalauja papildomo apmokėjimo, todėl poliklinika su jais stengiasi tartis ir tikisi, jog pritraukus naujų šeimos gydytojų situacija keisis.
VLK: poliklinika galėtų uždirbti dar 1,2 mln. eurų
VLK direktorius Gytis Bendorius pripažino, kad už viršsutartines paslaugas mokama vėluojant. Tačiau, jo teigimu, tai neriboja poliklinikos galimybių teikti paslaugas ir perskirstyti darbuotojų atlyginimus.
Pasak G. Bendoriaus, Klaipėdos miesto poliklinika sutartį vykdo 99,7 proc. Neįvykdyta dalis susijusi su pirmine priežiūra, o ambulatorinių specialistų konsultacijų suteikta daugiau nei numatyta. Todėl pati sutartis, VLK direktoriaus vertinimu, poliklinikos paslaugų neriboja.
Jis taip pat teigė, kad vėluojantis viršsutartinių paslaugų apmokėjimas išbalansuoja įstaigos pinigų srautus, tačiau poliklinika savo biudžete turi pakankamai laisvų lėšų šį poveikį sušvelninti.
VLK skaičiuoja, kad Klaipėdos miesto poliklinika per metus galėtų papildomai gauti 1,2 mln. eurų, jei prevencines programas ir skatinamąsias paslaugas vykdytų pagal įprastą poliklinikų grupės vidurkį bei peržiūrėtų personalo struktūrą.
Rugpjūčio pradžioje skelbta, kad dėl neįvykdyto pažado padidinti atlyginimus poliklinikos profesinė sąjunga kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Ji nustatė, kad sutartyse numatyti įsipareigojimai darbuotojams turi būti vykdomi, o nepakankamas įstaigos finansavimas negali būti laikomas atsikirtimu.
Rugpjūtį poliklinika taip pat teigė ketinanti bylinėtis su VLK dėl didesnio finansavimo.
Klaipėdos miesto poliklinika uostamiestyje veikia nuo 1997 metų. Pernai sutartis su įstaiga buvo sudarę 27 tūkst. apdraustųjų pacientų, o vidutinės metinės poliklinikos pajamos siekė 8,5 mln. eurų.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
