Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis, pradėjęs eiti pareigas, iškėlė tikslą 30 proc. sumažinti eiles pas gydytojus, kurių paslaugų pacientai laukia ilgiausiai. Vis dėlto konkretūs sprendimai, kaip tai bus įgyvendinta, dar tik rengiami.
Ministras teigė, kad per Seimo rudens sesiją ketinama pristatyti veiksmų planą, skirtą bent dalies specialistų eilių problemai spręsti.
Analizuodama laukimo laiką pagal specialistų grupes, Sveikatos apsaugos ministerija nustatė, kad sudėtingiausia patekti pas antrinio lygio paslaugas teikiančius medikus. Penkios sritys, kuriose pacientai laukia ilgiausiai, yra dermatologija, oftalmologija, onkologija, reabilitacija ir odontologija.
L. Kukuraitis sakė, kad kiekvienos grupės problemos bus nagrinėjamos atskirai. Vienur gali trūkti finansavimo, kitur netinkamai organizuojamas paciento kelias arba apmokama per daug Valstybinės ligonių kasos paslaugų. Ministro teigimu, kai kuriose operacijose taip pat pirmenybė teikiama kosmetinėms, o ne klinikinėms indikacijoms.
Pirmaisiais metais ketinama parengti sprendimus
Ministerijos skaičiavimu, antrinio lygio gydytojų specialistų paslaugomis per metus naudojasi maždaug 100 tūkst. žmonių. Tačiau įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą šios paslaugos pasiekia tik apie pusę pacientų.
Vienas pagrindinių ministerijos tikslų – padidinti dalį gyventojų, kurie paslaugas gauna nustatyta tvarka, iki 70 proc.
L. Kukuraitis nurodė, kad šiuo metu atliekama analizė ir ieškoma sprendimų, kuriuos per artimiausius dvejus metus būtų galima įgyvendinti. Siekiama, kad 2028 metais daugiau žmonių šias paslaugas gautų laiku.
TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas klausė, ar ministerija jau turi konkretų darbų grafiką ir kada būtų galima tikėtis pirmųjų rezultatų. Ministras atsakė, kad veiksmų planą ketinama parengti per šią Seimo rudens sesiją, įvertinus kiekvienos specialistų grupės problemų priežastis.
Jo teigimu, kai kurias eiles gali pavykti sumažinti greitai, o kitose srityse pokyčiams prireiks kelių mėnesių, nes problemos yra sisteminės. Kiekvienai specialistų grupei vėliau turėtų būti parengtas atskiras sprendimų planas.
Medikų atlyginimų klausimą apsunkina įstaigų pavaldumas
Susitikime taip pat aptartas sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokestis. Nors sveikatos sistemos kolektyvinėje šakos sutartyje numatytas algų didėjimas, ministras pripažino, kad jo įgyvendinimas praktikoje nėra paprastas.
Pasak L. Kukuraičio, sveikatos įstaigos priklauso skirtingoms valdymo grandims: vienos yra universitetinio, kitos – regioninio, dar kitos – savivaldybių pavaldumo. Todėl galimybės daryti įtaką sprendimams dėl atlyginimų skiriasi.
Kolektyvinėje šakos sutartyje susitariama dėl bazinio darbo užmokesčio dydžio. Ši sutarties dalis, ministro teigimu, turi būti vykdoma pagal Darbo kodeksą ir yra privaloma darbdaviams. Nacionaliniu lygmeniu ministerija gali vertinti, kaip šie įsipareigojimai įgyvendinami, tačiau savivaldybių įstaigoms tokios tiesioginės įtakos neturi.
Ministras taip pat pabrėžė, kad darbuotojų atlyginimą sudaro kelios dalys, o sutartyje nustatomas tik bazinis dydis. Jo teigimu, maždaug 7 proc. slaugytojų ir apie 1 proc. gydytojų nėra užtikrinamas net kolektyviniame susitarime numatytas bazinis minimumas.
Auganti MMA kai kurias įstaigas stumia į deficitą
L. Kukuraitis teigė, kad daliai sveikatos priežiūros įstaigų vis sunkiau subalansuoti finansus. Problema esą kartojasi jau kelerius metus, nes minimalus mėnesinis atlyginimas auga gerokai sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis.
Įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas siejamos su vidutiniu darbo užmokesčiu, nes nuo jo priklauso ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo augimas. Todėl situacija, kai MMA didėja 11–12 proc., o vidutinis darbo užmokestis – 5–6 proc., įstaigoms apsunkina kolektyvinės sutarties įgyvendinimą.
Ministro teigimu, kai kur bazinio atlyginimo didinimas kitais metais pareikalaus daugiau lėšų, nei įstaigos gaus dėl augančio paslaugų apmokėjimo. Dėl to kai kurios gydymo įstaigos gali būti stumiamos į deficitą.
Atlyginimų augimą siūlo susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu
Viena iš svarstomų alternatyvų – ateityje medikų atlyginimų didėjimą susieti su vidutinio darbo užmokesčio augimu. Tokį modelį Sveikatos apsaugos ministerija aptaria su profesinėmis sąjungomis, siekdama, kad įstaigoms nereikėtų ieškoti būdų apeiti kolektyvinėje sutartyje numatytus įsipareigojimus.
L. Kukuraitis priminė, kad vienas didžiausių pavojų gydymo įstaigų finansams kyla tada, kai darbo užmokestis sudaro daugiau kaip 90 proc. biudžeto. Jei ši dalis ir toliau didės, įstaigoms bus vis sunkiau vykdyti kitą veiklą.
Ministras taip pat teigė, kad kai kurios įstaigos dėl atsiskaitymų vėlavimo tiekėjams nebegali įsigyti vaistų ir užtikrinti gydymo proceso. Jo vertinimu, tokių situacijų sprendimas pirmiausia yra įstaigų vadovų ir administracijos atsakomybė.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
