Kunigų seksualinio išnaudojimo atvejai visuomenėje tebėra lydimi daugybės klausimų. Ekspertai pabrėžia, kad apie galimus nusikaltimus privaloma informuoti teisėsaugą, tačiau realybėje aukoms ir jų artimiesiems kalbėti gali trukdyti kunigo autoritetas, bendruomenės spaudimas bei baimė būti nepatikėtiems.
Apie moralinę atsakomybę ir galimybes siekti teisingumo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys ir teisininkas, tikintysis Ramūnas Aušrotas.
Pranešti apie nusikaltimą privaloma
Laidoje buvo keliamas klausimas, ar Bažnyčia visais atvejais turi perduoti turimus faktus teisėsaugai. Kai kurie teisininkai anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad Bažnyčia pagal savo vidaus taisykles gali vykdyti tyrimus ir rinkti informaciją, tačiau ne visada aišku, ar ši informacija perduodama valstybės institucijoms. Taip pat buvo teigiančiųjų, kad pagal Bažnyčios teisę dėl labai seniai įvykusių atvejų tokia pareiga gali būti netaikoma.
R. Aušrotas pabrėžė, kad apie nusikaltimą, numatytą Lietuvos Baudžiamajame kodekse, privalo pranešti kiekvienas pilietis – nepriklausomai nuo jo statuso. Jo teigimu, ši pareiga galioja ir tais atvejais, kai nusikaltimas galėjo būti įvykdytas prieš 20 metų.
Teisininkas pažymėjo, kad kalba apie dabar paaiškėjusius arba neseniai išaiškėjusius atvejus. Jo vertinimu, tokiais atvejais pranešti teisėsaugai yra absoliuti pareiga. Informacijos, kad Bažnyčios vadovai sąmoningai būtų nepranešę apie nusikaltimus, jis teigė neturintis.
Kalbėdamas apie senesnius įvykius, R. Aušrotas išskyrė sovietmetį ir laikotarpį po nepriklausomybės atkūrimo. Vertinant pastarąjį, esą reikėtų atsižvelgti į tai, kada buvo sudarytas konkordatas, kokie Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimo mechanizmai tuo metu veikė ir ką jie numatė.
Pasak jo, dabartinis reagavimo mechanizmas galioja maždaug trejus metus. Tačiau ir iki jo Bažnyčia nebuvo atleista nuo pareigos pranešti apie žinomą nusikalstamą veiką. Tiesa, pasaulietiniuose ir kanoniniuose teismuose taikoma skirtinga tyrimo specifika.
Celibatas įvardytas kaip „antžmogiška“ našta
A. Kvecys teigė, kad religinis auklėjimas ir tikėjimas savaime neapsaugo nuo neetiško elgesio. Jo minimos bendrosios tyrimų išvados, anot jo, rodo, kad įvairiose šalyse egzistuoja sistemingo nepranešimo apie tokius nusikaltimus problema.
Jis taip pat sukritikavo įsitikinimą, kad celibatas ir religinis ugdymas kunigus turėtų padaryti moralesnius už kitus žmones. A. Kvecio vertinimu, kunigai ir kiti Bažnyčios darbuotojai atsiduria nenormaliose, jo žodžiais, antžmogiškose ir nužmoginančiose sąlygose.
Jis išvardijo reikalavimus, su kuriais susiduria kunigai: tikėti, skelbti tikėjimą kitiems, neturėti lytinių santykių ir šeimos, dėvėti išskirtinius drabužius, laikytis ritualų bei prisiimti didelę atsakomybę bendruomenėje. Kunigo statusas parapijoje, pasak jo, gali būti suvokiamas beveik kaip dieviškas.
A. Kvecio teigimu, dėl tokio spaudimo kai kurie žmonės gali pradėti elgtis netinkamai – vartoti alkoholį ar narkotikus, turėti šeimą nepaisydami celibato, užmegzti seksualinius santykius su suaugusiaisiais ar vaikais. Jis pabrėžė, kad tokios sąlygos daliai žmonių gali būti priimtinos, tačiau ne visi jas gali ištverti.
Vis dėlto seksualinių nusikaltimų priežasčių jis nesiejo vien su celibatu. A. Kvecio manymu, Bažnyčios institucija ir jos teologinės nuostatos kai kuriems asmenims gali tapti priedanga, ypač jei jie mano, kad dėl savo poreikių visuomenėje būtų atstumti. Prieigą prie vaikų jis įvardijo kaip vieną iš rizikos veiksnių.
Kalbėdamas apie kaltinimus pedofilija, A. Kvecys taip pat teigė, kad tokie nusikaltimai dažniau nukreipiami prieš berniukus. Jis nurodė manantis, kad viena iš priežasčių gali būti sunkesnis seksualinio smurto įrodymas medicininės apžiūros metu.
Jo vertinimu, Bažnyčia dėl savo teologinės ir institucinės struktūros susiduria su ilgalaikėmis problemomis. Jis teigė pats negalintis gyventi tokiomis sąlygomis, nors kai kuriems kunigams jos gali būti tinkamos.
„Niekas netrukdo pranešti“ – ne visada taip paprasta
A. Kvecys atkreipė dėmesį, kad Bažnyčioje skirtingi žmonės gali elgtis nevienodai, tačiau kunigo padėtis suteikia didelę galią.
Jis nesutiko su R. Aušroto mintimi, kad pranešti apie nusikaltimą niekas netrukdo. A. Kvecio teigimu, toks požiūris neįvertina aukų psichologijos ir bendruomenės spaudimo, ypač mažuose miesteliuose.
Jo manymu, nukentėjusioji gali bijoti pasisakyti prieš gerbiamą kunigą, kurį parapija laiko svarbiu žmogumi – pavyzdžiui, remiančiu mokyklą ar dalyvaujančiu bendruomenės gyvenime. Tokiose situacijose, pasak jo, dalis žmonių gali manyti, kad nukentėjusiajai neva neatsitiko nieko pakankamai rimto, o kunigo pašalinimas iš parapijos būtų neteisingas.
A. Kvecys pabrėžė, kad dėl to aukų kaltinti negalima. Jo teigimu, turi būti atliekami tyrimai, o aukos, jų artimieji ir kiti žmonės turi būti skatinami pranešti apie galimus nusikaltimus.
Bendruomenės reakciją lemia ir kunigo statusas
TV3 žinios lankėsi parapijoje, kurioje buvo kaltinamas kunigas, ir kalbino vietos gyventojus. Ne vienas jų atsisakė kalbėti, teigė nieko nežinantis arba pabrėžė gerbiantis dvasininką. Laidoje svarstyta, ar visuomenė iš tiesų pasirengusi padėti, kai dalis bendruomenės galimais kaltinimais netiki.
R. Aušrotas aiškino, kad pirmoji reakcija tokiose situacijose gali būti kaltės neigimas. Žmonės gali jaustis patys kažko nepastebėję ar neįžvelgę, todėl tokį neigimą esą galima suprasti.
Teisininkas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad minimas kunigas tarnavo ne didmiesčio, o mažesnėse parapijose, kuriose stipresnė tradicinės katalikybės sankloda. Tokiose bendruomenėse statusas gali turėti ypač didelę reikšmę ir suteikti tam tikrų privilegijų.
R. Aušrotas pabrėžė, kad šiuolaikinė krikščionybė į kunigo vaidmenį žvelgia kitaip: aukštas statusas savaime nepadaro žmogaus moraliu. Jo teigimu, kunigo pareiga yra tarnauti bendruomenei ir padėti jai judėti pirmyn. Jis teigiamai vertino naujus kunigus, kurie į parapiją ir santykį su bendruomene žvelgia kitaip bei ateina vedami pašaukimo.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai skelbiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
