Lietuvoje kilus kunigų seksualinių nusikaltimų skandalui, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas tikisi, kad visuomenės pasitikėjimą Bažnyčia ilgainiui pavyks susigrąžinti. Tačiau dalis visuomenės kelia klausimą, ar Bažnyčios uždarumas ir vidinė struktūra neprisideda prie tokių nusikaltimų slėpimo. Tuo metu kurijos atstovai pristato galiojančias prevencines priemones ir aiškina dvasininkų skyrimo tvarką.
G. Grušas teigė, kad pasitikėjimui atkurti reikės kalbėtis su žmonėmis, tačiau po tokių įvykių tam prireiks laiko.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę teismui perdavė bylą, kurioje Vilniaus arkivyskupijos kunigas Tadas Švedavičius kaltinamas 34 seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus. Įtariama, kad jie galėjo būti vykdomi ilgiau nei 20 metų.
Su šia byla susijęs ir kitas procesas. Jame Vilniaus arkivyskupijos kunigui Ryšardui Peciunui pareikšti kaltinimai dėl disponavimo pornografinio turinio medžiaga.
Po šių įvykių imta klausti, ar Bažnyčioje veikiantys prevencijos mechanizmai buvo pakankami ir kodėl dvasininkų bendruomenė, kaip ne kartą viešai teigta, apie galimus nusikaltimus nežinojo.
Vilniaus arkivyskupijos kurijos atstovas kunigas Mykolas Sotničenka Eltai patvirtino, kad nei iš parapijų bendruomenių, kuriose tarnavo šie dvasininkai, nei iš galimų aukų nebuvo gauta nė vieno kreipimosi dėl galimų nusikaltimų.
Arkivyskupija nurodė apie abu ikiteisminius tyrimus sužinojusi iš prokuratūros. Iki tol nebuvo gavusi signalų apie šiuos atvejus: nepranešė nei galimos aukos, nei bendruomenės, kurios, panašu, nieko nepastebėjo arba neįtarė. Gavus patikimą teisėsaugos informaciją, pradėtas bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis, inicijuotos Kanonų teisėje numatytos procedūros, informuotas Šventasis Sostas, o abu kunigai nušalinti nuo pareigų ir kunigiškosios tarnystės.
Kunigai tarnavo ne vienoje parapijoje
Abu minimi dvasininkai per kunigystės metus tarnavo ne vienoje Vilniaus arkivyskupijai priklausančioje parapijoje.
Vilniaus arkivyskupija skelbė, kad T. Švedavičius 2025 metų birželį buvo paskirtas Dubičių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu, kartu paliekant jam kitas pareigas. Iš šių pareigų jis atleistas po maždaug pusmečio – gruodžio 19 dieną.
Paklausta, kodėl apie atleidimą nebuvo paskelbta atskiru pranešimu, kurija paaiškino, kad informacija apie kunigo tarnystės vietą atnaujinama oficialioje arkivyskupijos interneto svetainėje. Atskirai apie kiekvieną kunigo paskyrimą ar perkėlimą paprastai neskelbiama.
Arkivyskupijos teigimu, atskiri pranešimai dažniausiai skelbiami apie didesnius kunigų paskyrimus, paprastai vasaros pradžioje, kai vienu metu pasikeitimai paliečia daugiau dvasininkų. Tokia praktika matyti ir pastarųjų metų paskyrimų sąrašuose, todėl atskiro pranešimo nebuvimas savaime nereiškia, kad informacija apie pasikeitimą nėra vieša.
Kunigo perkėlimas iš vienos parapijos į kitą, pasak arkivyskupijos, yra įprasta praktika. Jis savaime nerodo, kad ankstesnėje parapijoje buvo problemų ar kad kunigui pritaikyta drausminė priemonė.
M. Sotničenka pabrėžė, kad Kanonų teisė leidžia perkelti ir tinkamai pareigas atliekantį kleboną, jei to reikia dėl sielų gerovės ar Bažnyčios interesų. Todėl paskyrimų ir perkėlimų priežastys gali būti įvairios ir nebūtinai susijusios su drausmės klausimais.
Už kandidatų tinkamumą atsako arkivyskupas
Vilniaus arkivyskupijos atstovas teigė, kad gavus patikimos informacijos apie galimą pažeidimą ar kanoninį nusikaltimą, kunigo perkėlimas į kitą parapiją nebūtų laikomas problemos sprendimu. Vis dėlto prieš skiriant dvasininką į pareigas jo tinkamumą turi įvertinti diecezinis vyskupas.
Kunigų skyrimas, perkėlimas ir atleidimas yra įprasta diecezinio vyskupo, šiuo atveju – Vilniaus arkivyskupo, atsakomybės už vyskupijos sielovadą dalis.
Prieš patikėdamas kunigui parapiją ar kitas pareigas, vyskupas turi įvertinti jo pasirengimą ir tinkamumą konkrečiam darbui, taip pat atsižvelgti į Kanonų teisės reikalavimus bei bendruomenės ir visos vyskupijos sielovados poreikius.
Vis dėlto šią savaitę G. Grušas LRT televizijai sakė, kad apie galimus vieno iš kunigų nesklandumus signalų buvo gauta prieš metus. Tik vėliau paaiškėjo, kad įtarimai susiję su pedofilija.
Arkivyskupas pasakojo, kad anksčiau buvo pastebėta, jog kunigas buvo išgėręs ir elgėsi netinkamai, tačiau tai nebuvo signalai apie seksualinius nusikaltimus. G. Grušo teigimu, vėliau paaiškėjus informacijai šis atvejis Kurijoje sukėlė šoką. Jis pripažino, kad neįmanoma kiekvienoje klebonijoje pastatyti policininko, tačiau paragino kunigus ir dekanus atidžiau stebėti situaciją bei ieškoti galimų signalų, kad juos būtų galima laiku atpažinti.
G. Grušas teigė prisiimantis atsakomybę už tai, kas vyksta vyskupijoje, tačiau trauktis iš pareigų neketina. Jo nuomone, to galėtų pareikalauti popiežius.
Į klausimą, kokių konkrečių veiksmų arkivyskupija imasi, kad geriau žinotų, kas vyksta jai pavaldžiose parapijose, atsakymo nepateikta. Arkivyskupija nurodė, kad už tai atsakingas Vilniaus arkivyskupas.
Informacija apie parapijų gyvenimą, pasak arkivyskupijos, gaunama iš klebonų, dekanų, tikinčiųjų ir kitais įprastais vyskupijos gyvenimo kanalais. Bendruomenė paraginta būti budri, kad būtų apsaugoti jauni ir pažeidžiami jos nariai.
Vienas kaltinamasis buvo dalyvavęs prevenciniuose mokymuose
Vilniaus arkivyskupijoje taikomos nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsaugos gairės, veikia pranešimų bei išklausymo sistema. Kunigams taip pat rengiami saugios aplinkos mokymai ir seminarai, kuriuose mokoma atpažinti rizikas bei tinkamai į jas reaguoti. Vienuose tokių mokymų dalyvavo ir vienas iš byloje minimų kunigų.
Arkivyskupija patvirtino, kad vienas iš dviejų dvasininkų, įtariamų nusikaltimais prieš nepilnamečius, dalyvavo mokymuose, skirtuose saugios aplinkos vaikams ir pažeidžiamiems asmenims kūrimui.
Kurija teigė sulaukusi signalų, kad po mokymų žmonės keičia elgesį, atidžiau vertina ribas, kitaip reaguoja į rizikingas situacijas ir geriau supranta savo atsakomybę. Tačiau ji pripažino, kad vien mokymai negali savaime užkirsti kelio kiekvienam galimam nusikaltimui.
Bylose – du Vilniaus arkivyskupijoje dirbę kunigai
ELTA skelbė, kad Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę teismui perdavė bylą, kurioje Romos Katalikų Bažnyčios kunigas, dirbęs Vilniaus arkivyskupijoje, kaltinamas seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš nepilnamečius.
Jam pareikšti kaltinimai dėl 34 nusikalstamų epizodų. Jie susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais ir vaikų įtraukimu į girtavimą.
Kita su šia byla susijusi baudžiamoji byla teismui perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kitam Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam kunigui pareikšti kaltinimai dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.
Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija kaltinamųjų pavardžių neviešina, tačiau žinoma, kad tai – 56 metų T. Švedavičius ir 51 metų R. Peciunas.
Vasario 26 dieną Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu T. Švedavičiaus turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas šią priemonę pratęsė dar šešiems mėnesiams.
Anksčiau G. Grušas teigė, kad seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas T. Švedavičius savo kaltę pripažįsta, prašo būti atleistas iš kunigystės ir žada atlyginti žalą nukentėjusiesiems. R. Peciunas kaltę neigia.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
