Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė teigia, kad užsieniečių įdarbinimo kvotų sistema veikia, tačiau diskutuojant dėl jos dydžio būtina įvertinti ir anksčiau į Lietuvą atvykusių žmonių skaičių. Dalis jų šalyje pasilieka, o leidimai gyventi pratęsiami netaikant naujos kvotos.
I. Gasperė sakė, kad šiemet buvo pakeista 38 tūkst. leidimų gyventi, kuriems kvota nebuvo naudojama. Anot jos, tai rodo, kad anksčiau atvykę migrantai neišvyko iš Lietuvos ir toliau čia gyvena.
Migracijos departamento vadovės vertinimu, dabartinis teisinis reguliavimas nustato aiškią ribą, todėl kasmet iš naujo ginčytis dėl kvotos dydžio nėra prasminga. Kvota negali viršyti 1,4 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų.
I. Gasperė taip pat pabrėžė teisinio reguliavimo stabilumo svarbą. Jos teigimu, nuolatinis taisyklių keitimas gali būti žalingas, o nustatyta 1,4 proc. riba yra teisinga.
Vertinant Lietuvos migracijos politiką, pasak jos, reikėtų kalbėti ne tik apie atvykstančių darbuotojų skaičių, bet ir apie jų kvalifikaciją. Lietuva šiuo metu pritraukia trečiųjų šalių darbuotojus, tačiau turėtų kelti klausimą, kodėl šalis nėra pakankamai patraukli aukštos kvalifikacijos ir didesnę pridėtinę vertę kuriantiems specialistams.
I. Gasperės teigimu, viena pagrindinių priežasčių – santykinai nedideli atlyginimai. Lietuvos darbo užmokestis, palyginti su Europos Sąjungos šalimis, yra žemas, todėl aukštos kvalifikacijos darbuotojams mūsų šalis kol kas nėra patrauklus pasirinkimas.
Kartu Migracijos departamento direktorė įspėjo, kad migracijos politikos griežtinimas neturėtų tapti savitiksliu procesu. Pernelyg dideli ribojimai, jos manymu, galėtų pakenkti verslui ir paskatinti įmones persikelti į kitas šalis.
Ji ragino ieškoti pusiausvyros tarp migracijos kontrolės ir verslo poreikių, ypač atsižvelgiant į tarptautinio transporto sektoriaus padėtį. Pasak I. Gasperės, kontrolė turėtų būti proporcinga, o ne grindžiama vien vis griežtesniais ribojimais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad kvota nustatoma remiantis Užimtumo tarnybos vykdoma darbo rinkos stebėsena, darbo rinkos situacijos vertinimu ir jos pokyčių prognozėmis.
Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas tuo atveju, jei užsieniečiui mokamas atlyginimas siekia bent 1,2 bruto darbo užmokesčio dydžio. Kita galimybė taikoma dirbantiems aukštą pridėtinę vertę kuriančiose profesijose – jiems turi būti mokamas ne mažesnis nei 1 bruto darbo užmokesčio dydžio atlyginimas.
Lietuva šių metų užsieniečių įdarbinimo kvotą išnaudojo jau liepą. Transporto ir vežėjų atstovai dėl to išreiškė susirūpinimą, teigdami, kad neįdarbinti gali likti apie 10 tūkst. vairuotojų.
Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA) skaičiavo, kad dėl susidariusios padėties Lietuva gali netekti apie 650 mln. eurų eksporto pajamų ir 85 mln. eurų su darbo vietomis susijusių mokesčių.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
