Lietuva mini ypatingą progą – Laisvės dieną. Prieš 33 metus iš šalies išvyko paskutinis Rusijos karys. Iki šio taikaus rezultato Lietuvos diplomatai ir politikai ne vienerius metus derėjosi su Kremliumi, reikalaudami išvesti okupacinę kariuomenę.
Vienas iš derybinės grupės narių Vladimiras Jarmolenko pasakojo, kad Rusijos vadovybė iš pradžių net nesuprato Lietuvos reikalavimų. Kremlius nelaikė savo karių okupantais ir sunkiai suvokė, kodėl lietuviai nenori jų matyti savo šalyje. Galutinį proveržį, pasak jo, padėjo pasiekti asmeninis Vytauto Landsbergio ryšys su Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu.
Po 54 metus trukusios sovietinės okupacijos tikroji laisvės diena Lietuvai atėjo 1993-iaisiais. Reikalavimai išvesti sovietų karius skambėjo dar iki nepriklausomybės atkūrimo, tačiau po Kovo 11-osios ši tema tapo vienu svarbiausių valstybės uždavinių.
V. Jarmolenko teigimu, jau 1990 metų kovo 12 dieną Lietuva ėmė aiškinti, kad sovietų kariuomenę į šalį kviečiantys pareigūnai yra nelegalūs, nes Lietuva yra kita valstybė.
Istorikė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorės pavaduotoja Kristina Petrauskė pabrėžė, kad derybos su Maskva prasidėjo netrukus po nepriklausomybės paskelbimo ir buvo itin permainingos. Tam tikru metu jos buvo nutrūkusios, tačiau svarbiu lūžiu tapo 1992 metų referendumas, kuriame Lietuvos gyventojai aiškiai patvirtino, kad okupacinė kariuomenė šalyje yra nepageidaujama.
Kelias į susitarimą buvo kupinas įtampos
Įtikinti Kremlių išvesti karius nebuvo paprasta. V. Jarmolenko prisiminė, kad Rusijos atstovai kartodavo, esą jie į Lietuvą atėjo ne kaip okupantai. Jie nesuprato, kodėl lietuviai nenori likti kartu su Rusija, ir nepripažino Lietuvos okupacijos fakto.
Tuo metu sovietų kariuomenė tebebuvo ne tik Baltijos valstybėse, bet ir Lenkijoje bei Vokietijoje.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala sakė, kad kariuomenės išvedimas nebuvo savaime suprantamas scenarijus. Jo teigimu, plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą šiandien parodo, kaip sudėtinga iš šalies išstumti okupacines pajėgas ir atkurti jos nepriklausomybę.
Anot V. Jarmolenko, derybos su Michailu Gorbačiovu buvo labiau imitacinės. Didesnė galimybė susitarti atsirado Rusijos prezidentu tapus Borisui Jelcinui. Pasak V. Jarmolenko, reikšmingą vaidmenį suvaidino ir žmogiškas ryšys tarp jo bei faktinio tuomečio Lietuvos vadovo V. Landsbergio.
1992 metais V. Landsbergis ir B. Jelcinas pasirašė Rusijos karių išvedimo iš Lietuvos grafiką.
K. Petrauskė šį susitarimą vadino didele diplomatine pergale. Jos teigimu, šiandien rezultatas gali atrodyti savaime suprantamas, tačiau tuo metu niekas negalėjo būti tikras, ar okupacinės pajėgos šalį paliks taikiai.
Derybos buvo fiziškai ir emociškai sunkios, tačiau galiausiai Rusijos kariuomenė sutiko pasitraukti. V. Jarmolenko prisiminė, kad apie karių išvykimą jam telefonu pranešta likus 13 minučių iki vidurnakčio. Išgirdęs žinią, jis, pasak savo pasakojimo, tiesiog atsijungė ir nuėjo miegoti.
Prezidentas Gitanas Nausėda dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šių svarbių derybų. Jo teigimu, tie žmonės ant jau paklotų nepriklausomybės pamatų ir pastatytų sienų uždėjo tvirtą stogą.
L. Kojala šį įvykį įvardijo kaip Lietuvos sėkmės istoriją ir pasididžiavimo priežastį. Kartu, jo nuomone, tai yra įpareigojimas padaryti viską, kad ateityje panašių dilemų spręsti nebereikėtų.
Okupacinės kariuomenės nebėra, tačiau liko rusiško standarto infrastruktūra
Nors paskutiniai Rusijos okupacinės kariuomenės kariai iš Lietuvos išvyko prieš 33 metus, dalis rusiško palikimo išliko. Lietuvos geležinkeliais traukiniai vis dar važiuoja rusiško standarto vėže. Europinės vėžės projektas „Rail Baltica“, laikytas strateginės reikšmės statyba, vėluoja, o tai mato ir NATO sąjungininkai, kurių pagalbos Lietuva tikėtųsi prireikus.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad „Rail Baltica“ vėluoja ketverius metus. Vis dėlto, jo teigimu, tokio masto Europos Sąjungos infrastruktūros projektams tai nėra išskirtinis atsilikimas – vidutinis panašaus dydžio projektų vėlavimas ES siekia 17 metų.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi ne tik geležinkelius, bet ir Klaipėdos uostą, kelius bei kitą infrastruktūrą. Ja jau naudojasi į šalį atvykstantys sąjungininkai, todėl, ministro vertinimu, logistikos sprendimai yra įmanomi.
Prezidentas patvirtino žinantis, kas aptarta Maskvoje
Naujų klausimų dėl saugumo kilo po CŽA vadovo skrydžio į Maskvą. Vėliau buvo svarstoma, kad amerikiečiai galėjo mėginti įtikinti Kremlių nepulti Baltijos šalių. G. Nausėda teigė žinantis susitikimo detales, tačiau jų viešinti negalintis.
Prezidento teigimu, susitikimas Maskvoje buvo suplanuotas neatsitiktinai, o jo metu turėjo būti perduotos konkrečios žinutės. Jis pabrėžė, kad pokalbio turinio atskleidimas būtų nesolidus.
R. Kaunas tikino, kad per pastaruosius porą mėnesių saugumo situacija Lietuvoje nepablogėjo. Šalies vadovai taip pat nurodė, kad patys amerikiečiai paprašė viešai nekomentuoti to, kas buvo aptarta Maskvoje.
