Latvijoje daliai maisto produktų pridėtinės vertės mokestis sumažintas nuo 21 iki 12 proc. Šalies valdžia skelbia, kad dėl šios lengvatos maisto kainos vidutiniškai krito 7–8 proc. Tuo metu Lietuvoje svarstoma, ar verta pasekti kaimynų pavyzdžiu, tačiau ekonomistai pabrėžia, kad valstybės biudžete tokiam sprendimui šiuo metu būtų sunku rasti lėšų.
Nors Lietuvos valdžia konkretaus plano mažinti PVM maistui neturi, gyventojai dėl palankesnių kainų keliauja ne tik į Lenkiją, bet ir į Latviją. Žagarės gyventojai pasakojo kaimyninėje šalyje perkantys degalus, alkoholį ir kai kuriuos maisto produktus.
Vienas gyventojas teigė į Latviją vykstantis dėl alkoholio: jo pasakojimu, alus ten maždaug 50 centų pigesnis, o šampano butelis kainuoja apie 2 eurais mažiau nei Lietuvoje.
Latvijoje ieško ne tik pigesnio alkoholio
Prie Latvijos sienos gyvenantys žmonės pastebi, kad kainos abiejose šalyse skiriasi. Viena Žagarės gyventoja sakė, jog sumažinus PVM būtų gerai tokį sprendimą pritaikyti ir Lietuvoje, ypač pagrindinėms prekėms.
Kita pirkėja pasakojo į Latviją apsipirkti vykstanti nuolat, o kaip vieną pigesnių prekių išskyrė alų. Dar viena gyventoja minėjo ten perkančią pieno produktus – varškę, grietinę ir rūgpienį.
Pirkėjai taip pat teigė, kad Latvijoje grūdėta varškė yra ne tik pigesnė, bet ir skanesnė. Saldumynai bei kai kurie mėsos gaminiai, jų nuomone, ne visada kainuoja mažiau, tačiau esą yra skanesni.
Lengvatinis PVM tarifas Latvijoje nuo liepos pritaikytas vieneriems metams. Jis galioja ne visiems produktams – valdžia sudarė specialų sąrašą, kuriame yra duona, pienas, paukštiena ir kiaušiniai.
Ekonomistai tokį sprendimą sieja ir su Latvijoje šiemet spalį vyksiančiais parlamento rinkimais. „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas teigė, kad šalyje vykstant politinei turbulencijai priimama ir daugiau populistinių sprendimų.
„Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad po metų Latvijai gali tekti lengvatą atšaukti, jei tuo metu susidarys priešinga situacija ir maisto kainas ims didinti infliacija. Jos vertinimu, tai leidžia manyti, kad sprendimas susijęs su artėjančiais rinkimais.
Latvijos valdžia skaičiuoja, kad maisto kainos sumažėjo 7–8 proc., ir tvirtina, jog lengvatos nepasisavino verslas. Lietuvoje ilgą laiką laikomasi nuomonės, kad mokesčių nuolaida galutiniam pirkėjui nepasiekia ir galiausiai atsiduria įmonių kišenėse.
M. Dubnikovas šį įsitikinimą siejo su prieš maždaug 15 metų taikyta lengvata jautienai. Tuo metu, pasak jo, poveikio vartotojams nesimatė todėl, kad pati jautiena brango. Vis dėlto dabartinė didelė konkurencija rinkoje, jo vertinimu, verslui neleistų lengvai pasilikti visos lengvatos.
I. Genytė-Pikčienė teigė, kad PVM lengvatos dažnai „pasiklysta“ pakeliui iki galutinio vartotojo. Nors Latvijoje kol kas stebimas kainų sumažėjimas, per metus ši tendencija gali nebeišlikti dėl įvairių sąnaudas didinančių veiksnių.
Lietuva svarsto, bet konkretaus sprendimo neturi
Lietuvoje taip pat ne kartą kalbėta apie maisto kainų mažinimą. Buvo įkurta speciali Maisto taryba, tačiau apčiuopiamų rezultatų ji nepasiekė. Seime ir Vyriausybėje kartais vėl iškeliama galimybė taikyti panašią lengvatą kaip Latvijoje.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sakė, kad Žemės ūkio ministerija palaiko iniciatyvas, skatinančias vietos ūkininkų produkcijos vartojimą. Vis dėlto, jo teigimu, pagrindinis klausimas lieka Finansų ministerijai – kiek tokią lengvatą galėtų sau leisti valstybė.
Ministras mano, kad Lietuva galėtų sudaryti panašų produktų sąrašą. Į jį galėtų patekti vištiena, duonos ir pieno gaminiai, taip pat vaisiai bei daržovės.
Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad dabartinėmis sąlygomis maisto piginti nėra tinkamiausias metas. M. Dubnikovo teigimu, biudžetas yra labai įtemptas, o dėl PVM lengvatos valstybė nesurinktų reikšmingos dalies pajamų. Dėl to galėtų tekti didinti kitus mokesčius, įskaitant turto ar pajamų mokesčius.
I. Genytė-Pikčienė taip pat sakė, kad naujoms mokestinėms lengvatoms nėra pakankamai erdvės, jei kartu nebūtų keičiami kiti mokesčiai arba mažinamos valdžios sektoriaus išlaidos.
Ekonomistai ragina daugiau dėmesio skirti gyventojų pajamų didinimui, o ne vien prekių kainų mažinimui. M. Dubnikovas teigė, kad augant lietuvių pajamoms žmonės galėtų lengviau susimokėti parduotuvių lentynose nurodytas kainas.
Šiuo metu Lietuva neturi konkrečių planų artimiausiu metu daliai maisto produktų nustatyti mažesnį PVM tarifą.
