Nuo 2026 metų liepos 1-osios Latvijoje kai kuriems būtiniausiems maisto produktams pridėtinės vertės mokestis (PVM) sumažintas nuo 21 iki 12 proc. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad šios prekės kaimyninėje šalyje tapo pigesnės. Naujienų portalas tv3.lt palygino tų pačių arba kuo panašesnių produktų kainas „Rimi“ parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje.
Mažesnis tarifas Latvijoje taikomas pienui, duonai, kiaušiniams ir šviežiai arba atšaldytai paukštienai. Lengvata numatyta vieneriems metams – iki 2027 metų birželio 30-osios. Per šį laikotarpį bus vertinama, ar PVM sumažinimas iš tikrųjų persikelia į galutines kainas ir ar jį pajunta pirkėjai.
Tv3.lt palygino 15 kasdienių prekių. Kai buvo įmanoma, rinktasi identiški produktai – to paties prekės ženklo, svorio ar talpos. Kitais atvejais lygintos kuo panašesnės prekės. Kad akcijos nepaveiktų rezultato, vertintos įprastos, o ne nuolaidų kainos.
Į krepšelį įtraukti pienas, kiaušiniai, duona, vištienos filė, bananai, sviestas, jogurtas, sūris, cukrus, ryžiai, makaronai, kava, šokoladas, „Nutella“ ir „Coca-Cola“.
Pirmiausia palygintos keturios prekės, kurioms Latvijoje taikomas sumažintas PVM. Litras 2 proc. riebumo „Rimi“ pieno Latvijoje kainuoja 0,78 euro, o Lietuvoje – 1,19 euro. Taigi Latvijoje už jį mokama 41 centu mažiau.
Tačiau kitų trijų produktų kainos Latvijoje nebuvo mažesnės. 10 M dydžio „Rimi Smart“ kiaušinių pakuotė ten kainuoja 2,40 euro, Lietuvoje – 2,25 euro. Už 500 gramų „Rimi“ vištienos krūtinėlės filė Latvijoje prašoma 3,69 euro, o Lietuvoje – 3,49 euro.
Duonos kainos beveik identiškos: 500 gramų „Toste“ skrudinimo duonos Latvijoje kainuoja 1,71 euro, Lietuvoje – 1,69 euro. Skirtumas siekia vos 2 centus.
Sudėjus pieno, kiaušinių, duonos ir vištienos filė kainas, Latvijoje krepšelis atsieina 8,58 euro, Lietuvoje – 8,62 euro. Vadinasi, Latvijoje jis pigesnis tik 4 centais, nors ten šioms prekėms taikomas 12 proc., o Lietuvoje – 21 proc. PVM.
Lietuvoje kai kurios prekės kainuoja gerokai mažiau
Kitų kasdienių produktų palyginimas atskleidė dar ryškesnių skirtumų. 180 gramų „Rimi Smart“ sviesto Latvijoje kainuoja 1,39 euro, o Lietuvoje – 0,95 euro. Ta pati pakuotė Lietuvoje pigesnė 44 centais.
400 gramų natūralaus graikiško „Rimi“ jogurto kaina taip pat skiriasi daugiau nei ketvirtadaliu: Latvijoje jis kainuoja 0,79 euro, Lietuvoje – 0,52 euro. Tuo metu 500 gramų „Rimi Tilsit“ sūrio abiejose šalyse kaina vienoda – 3,99 euro. Nedaug skiriasi ir cukraus kaina: Latvijoje kilogramas kainuoja 0,69 euro, Lietuvoje – 0,67 euro.
Kai kurie produktai vis dėlto pigesni Latvijoje. 800 gramų „Rimi Smart“ plikytų ryžių ten galima įsigyti už 1,29 euro, Lietuvoje jie kainuoja 1,52 euro. „Barilla Spaghetti Nr. 5“ 500 gramų pakuotės įprasta kaina Latvijoje siekia 1,85 euro, Lietuvos „Rimi“ – 1,89 euro.
Vienas didžiausių skirtumų užfiksuotas lyginant kavą. 250 gramų „Lavazza Qualità Oro“ Latvijoje kainuoja 11,59 euro, o Lietuvoje – 9,49 euro. Už šią pakuotę Latvijos pirkėjas sumokėtų 2,10 euro daugiau.
90 gramų „Milka Happy Cows“ šokolado kaina abiejose šalyse vienoda – 2,59 euro. 350 gramų „Nutella“ Latvijoje kainuoja 5,29 euro, Lietuvoje – 5,09 euro. 1,5 litro „Coca-Cola“ kainuoja atitinkamai 2,65 ir 2,49 euro.
Bananų kainos taip pat beveik sutampa: kilogramas „Cavendish“ bananų be akcijos Latvijoje kainuoja 1,19 euro, Lietuvoje – 1,15 euro.
Visas 15 prekių krepšelis Latvijoje kainuotų 41,89 euro, o Lietuvoje – 38,97 euro. Taigi Lietuvos pirkėjas už tas pačias arba panašiausias prekes sumokėtų 2,92 euro, arba maždaug 7,5 proc., mažiau.
Toks rezultatas nereiškia, kad visas maistas Lietuvoje yra pigesnis nei Latvijoje. Tai tik vieno 15 produktų krepšelio palyginimas, o galutinę kainą lemia konkreti prekė, gamintojas, prekybos tinklas ir akcijos. Vis dėlto jis rodo, kad mažesnis PVM savaime neužtikrina mažesnės kainos.
PVM sudaro tik dalį galutinės prekės kainos
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad toks rezultatas jos nestebina. Pasak jos, maisto kainos Latvijoje jau kurį laiką yra aukštesnės nei Lietuvoje, nes anksčiau jos augo šiek tiek sparčiau, o atlyginimai Latvijoje didėjo ne taip greitai kaip Lietuvoje.
Ekonomistės pateiktais „Eurostat“ duomenimis, 2025 metais maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis Latvijoje ES vidurkį viršijo 7,5 proc., o Lietuvoje – 3 proc. Todėl net ir sumažinus PVM 9 procentiniais punktais konkreti prekė Latvijoje nebūtinai tampa pigesnė už tokią pačią prekę Lietuvoje.
Be to, pats PVM sudaro tik dalį galutinės kainos. Taikant 21 proc. tarifą, mokestis sudaro 17,4 proc. galutinės kainos, o taikant 12 proc. tarifą – kiek mažiau nei 11 proc.
Likusią sumos dalį sudaro gamybos, tiekimo, transporto, elektros, sandėliavimo ir darbo sąnaudos, taip pat konkurencija bei prekybininko kainodara. Todėl valstybės sprendimas mažinti PVM negarantuoja, kad visos kitos kainos dedamosios Latvijoje bus mažesnės nei Lietuvoje.
Liepos duomenys rodo kainų kritimą, tačiau išvadoms dar per anksti
Pirmojo mėnesio statistika rodo, kad Latvijoje mažesnis PVM bent kol kas atsispindėjo kainose. Liepą maistas ir nealkoholiniai gėrimai per mėnesį atpigo 2 proc., o per metus – 3,1 proc.
Latvijos statistikos duomenimis, sumažėjo ir kai kurių produktų, kuriems nuo liepos taikomas lengvatinis tarifas, kainos: duona atpigo 5,8 proc., vištiena – 8 proc., nugriebtas pienas – 12,8 proc., o kiaušiniai – 7,6 proc.
Vis dėlto vieno mėnesio duomenų nepakanka įvertinti, ar pirkėjai mažesnio PVM naudą jaus visą metus. Be to, maisto kainos Latvijoje šiemet mažėjo ir dar iki lengvatos įsigaliojimo. Pasak I. Genytės-Pikčienės, per pastaruosius mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maistas atpigo devyniose ES šalyse, įskaitant Latviją. Todėl viso kainų kritimo sieti vien su PVM sumažinimu negalima.
Prieš įsigaliojant lengvatai Latvijos valdžia susitarė su maisto gamintojais, perdirbėjais ir prekybininkais, kad mokesčio pokytis būtų perkeltas į galutines kainas. Taip pat numatyta stebėti prekybininkų prekių įsigijimo kainas ir antkainius.
Ekonomistė pažymi, kad ilgainiui augančios gamybos, transporto ar kitos sąnaudos gali sumažinti pirkėjui tenkančią lengvatos naudą. Be to, nuolatinė kainų kontrolė valstybei taip pat kainuoja.
Lietuvai tektų rinktis tarp mažesnių pajamų ir tikslinės paramos
Latvijos sprendimas iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklus, nes sumažinus PVM liepos mėnesį atpigo būtent dalis pasirinktų produktų. Tačiau Lietuvoje toks žingsnis reikštų mažesnes biudžeto pajamas, o lengvata būtų taikoma visiems pirkėjams, nepaisant jų pajamų.
Keblu būtų ir nuspręsti, kurioms prekėms taikyti mažesnį tarifą. Latvija pasirinko pieną, duoną, kiaušinius ir paukštieną, tačiau vištienai taikoma lengvata, o kiaulienai – ne.
I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad skirtingi PVM tarifai panašiems, vienas kitą galintiems pakeisti produktams sukuria nevienodas konkurencines sąlygas. Jos teigimu, Latvijoje kiaulienos gamintojai dėl to gali jaustis nuskriausti ir diskriminuojami.
Taigi sprendžiant dėl PVM reikėtų įvertinti ne tik tai, kurioms prekėms taikyti lengvatą, bet ir biudžeto praradimus bei realią naudą gyventojams. Ekonomistė neatmeta, kad jeigu Latvijos laikina lengvata taptų nuolatinė, spaudimas svarstyti panašų sprendimą Lietuvoje didėtų.
Didžiausią naudą pajustų mažiausias pajamas gaunantys žmonės
Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai maistui paprastai skiria didesnę savo išlaidų dalį. Todėl net kelių eurų sutaupymas kasdieniame krepšelyje jiems būtų reikšmingesnis.
Didėjant pajamoms, maistui skiriamų išlaidų dalis neauga taip sparčiai, o didesnę reikšmę įgyja kitos prekės ir paslaugos. Dėl to, pasak ekonomistės, PVM lengvata santykinai daugiausia naudos suteiktų pažeidžiamiausiems ir mažiausias pajamas gaunantiems vartotojams.
Vis dėlto, jei siekiama padėti būtent šiai grupei, valstybės lėšas galima paskirstyti tiksliau. Kaip alternatyvos įvardijamos tiesioginė parama, išmokos ar maisto kortelės. Sumažinus PVM pigiau pirktų visi, o tikslinė pagalba būtų skiriama žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia.
Jei PVM mažinti, siauresnis modelis būtų racionalesnis
Jeigu Lietuva nuspręstų mažinti maisto PVM, I. Genytė-Pikčienė nemano, kad lengvatą reikėtų iškart taikyti visoms maisto prekėms.
Jos vertinimu, Latvijos pasirinktas modelis yra taupesnis ir tikslingesnis nei vienodas lengvatinis tarifas visam maistui ar platesniam prekių krepšeliui.
Tačiau net ir ribotesnė lengvata reikštų mažesnes valstybės biudžeto pajamas, o Lietuvos finansinė padėtis tam šiuo metu nėra palanki. Ekonomistė pabrėžia, kad Lietuvos valdžios sektoriaus finansai nėra pasirengę papildomiems įsipareigojimams, nes situacija ir taip labai įtempta.
Ji primena, kad Valstybės kontrolė įspėjo apie riziką, jog valstybė išleis ir skolinsis daugiau, nei leidžia finansinės drausmės taisyklės. Remiantis jos pateiktais vertinimais, 2026–2029 metais valstybės skola, palyginti su visa šalies ekonomika, gali padidėti nuo 45 iki 55,3 proc., o palūkanoms skiriamos išlaidos – nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. eurų.
Tai reikštų, kad didesnė valstybės lėšų dalis būtų skiriama skolai ir palūkanoms, o PVM lengvata dar labiau sumažintų biudžeto pajamas. Be to, neatmetama, kad artimiausiais metais ekonomikos augimas gali sulėtėti.
Todėl svarstant PVM mažinimą reikėtų įvertinti ne tik naudą pirkėjams, bet ir tai, iš kur būtų kompensuojamos negautos biudžeto pajamos.
Po metų Latvijos pirkėjams gali tekti patirti naują kainų šoką
Latvijoje 12 proc. PVM tarifas nustatytas tik vieneriems metams. Jeigu lengvata nebūtų pratęsta, po metų tarifas turėtų sugrįžti iki 21 proc. Jei tuo pačiu metu maistas brangtų dėl žaliavų, energijos ar kitų priežasčių, šie pokyčiai galėtų sutapti.
I. Genytė-Pikčienė įspėja, kad laikinos lengvatos panaikinimas ir PVM sugrąžinimas į pradinį lygį po metų vartotojams gali būti skausmingas. Jeigu tuo metu dėl nepalankios padėties tarptautinėse žaliavų rinkose būtų juntama importuojama infliacija, 21 proc. tarifo grąžinimas taptų papildomu smūgiu namų ūkiams.
Tad pirmasis mėnuo parodo tik dalį Latvijos eksperimento. Reikės stebėti, ar kainos išliks mažesnės visus metus ir kokį sprendimą šalis priims pasibaigus lengvatos galiojimui.
Maisto kainas galima mažinti ir kitomis priemonėmis
Jei Lietuvai PVM mažinimas būtų per brangus, maisto kainas vis tiek būtų galima veikti kitais būdais.
Ekonomistė pirmiausia išskiria konkurencijos stiprinimą. Didesnė gamintojų, tiekėjų ir prekybininkų konkurencija didina spaudimą siūlyti pirkėjams palankesnes kainas. Tam būtų galima mažinti administracines kliūtis smulkesniems tiekėjams ir sudaryti geresnes sąlygas naujoms įmonėms patekti į rinką.
Tačiau galutinę kainą lemia ne vien konkurencija. Maisto kainoms svarbios transporto, elektros, šaldymo, sandėliavimo, pakuočių ir darbo sąnaudos. Todėl, pasak I. Genytės-Pikčienės, reikėtų užtikrinti, kad reguliuojamų sąnaudų kainos nedidėtų nepagrįstai.
Taigi kainas galima veikti ne tik keičiant PVM, bet ir mažinant verslo sąnaudas bei stiprinant konkurenciją. O gyventojams, kuriems maistas sudaro didelę visų išlaidų dalį, galima teikti tiesioginę paramą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
