„Pacific Southwest Airlines“ (PSA) 182-ojo skrydžio katastrofa tebėra daugiausia aukų pareikalavusi aviacijos nelaimė Kalifornijos istorijoje. Nors nuo jos praėjo dešimtmečiai, tragedija reikšmingai paveikė skrydžių saugos taisykles, o jos pamokos aktualios ir šiandien.
1978 m. rugsėjo 25 d. virš San Diego įvyko PSA 182-ojo skrydžio „Boeing 727“ ir nedidelio privataus lėktuvo „Cessna 172“ susidūrimas.
Ruošdamiesi tūpti, „Boeing 727“ pilotai prarado vizualų ryšį su „Cessna“ ir klaidingai nusprendė, kad mažasis lėktuvas jau liko už jų. Tačiau jis buvo tiesiai virš „Boeing“ orlaivio. Netrukus lėktuvai susidūrė, o PSA 182 pradėjo staigiai kristi į San Diego North Park gyvenamąjį rajoną.
Katastrofa pareikalavo 144 žmonių gyvybių ir smarkiai nuniokojo gyvenamąją teritoriją. Tarp žuvusiųjų buvo 135 PSA 182 lėktuve skridę keleiviai ir įgulos nariai, 2 „Cessna 172“ orlaivio žmonės bei 7 ant žemės buvę žmonės. Iš viso sunaikinti arba apgadinti 22 namai.
Kabinos įraše – lemtingas nesusikalbėjimas
Paskutinės skrydžio akimirkos buvo įrašytos kabinos garso įraše. Pirmasis pilotas Robert Fox, kuriam buvo 38 metai, pastebėjo, kad nebemato „Cessna“, ir klausė, ar lėktuvai jau prasilenkė. Skrydžio inžinierius Martin Wahne atsakė, kad jie turėtų būti prasilenkę.
42 metų kapitonas James McFeron taip pat manė, kad mažasis lėktuvas buvo pirmos valandos kryptimi ir greičiausiai jau liko už jų. Iš tikrųjų „Cessna“ buvo virš „Boeing 727“.
Po susidūrimo kapitonas J. McFeron dar spėjo pranešti bokštui, kad PSA lėktuvas krenta ir kad viskas baigta. Įrašo pabaigoje neidentifikuotas įgulos narys ištarė: „Mama, aš tave myliu.“
Ką nustatė tyrėjai?
Nacionalinė transporto saugos taryba (NTSB) pagrindine katastrofos priežastimi įvardijo PSA 182 įgulos veiksmus. Pilotai nesilaikė vizualaus atstumo išlaikymo taisyklių ir nepranešė skrydžių valdymo bokštui, kad kitas orlaivis dingo iš jų akiračio.
Prie nelaimės taip pat prisidėjo skrydžių valdymo procedūros. Jos leido vizualiai atskirti potencialiai susikertančiais maršrutais skrendančius orlaivius, nors buvo įmanoma taikyti saugų radarų atskyrimą.
Tragedija pakeitė aviacijos saugą
Po katastrofos buvo iš esmės peržiūrėtos oro erdvės valdymo taisyklės ir pradėtos kurti technologijos, šiandien laikomos įprastomis.
Vienas svarbiausių pokyčių buvo susidūrimo išvengimo sistemų, vadinamų TCAS, atsiradimas. Katastrofa tapo reikšmingu postūmiu jas sukurti. Šiandien TCAS įrengtos visuose komerciniuose lėktuvuose ir įspėja pilotus apie pavojingai artėjančius orlaivius.
Taip pat buvo pertvarkytas civilinės bei bendrosios aviacijos eismas užimtuose oro uostuose, o skirtingi srautai pradėti griežčiau atskirti.
„San Diego Air & Space“ muziejaus vadovas Jim Kidrick pabrėžė, kad šią dieną svarbu prisiminti ne tik dėl pagarbos aukoms. Pasak jo, tai taip pat priminimas apie saugumo pamokų kainą. PSA 182 skrydžio katastrofa iki šiol laikoma skaudžiausia aviacijos nelaime Kalifornijos istorijoje.
