Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio patarėjas Radoslawas Grukas pareiškė, kad bus remiamos pastangos išsaugoti Lietuvoje veikiančias lenkiškas mokyklas.
Kaip ketvirtadienį informavo Lenkijos ambasada, Vilniuje jis susitiko su Lietuvoje veikiančių lenkų nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Susitikime aptartas, ambasados teigimu, nevienodas Trakų rajono savivaldybės požiūris į mokyklas, kuriose mokoma lenkų kalba. Dėl tokios situacijos Paluknio Longino Komolovskio gimnazija praranda savarankiškumą.
Ambasada socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad Lenkijos prezidento atstovas patikino nuosekliai remsiantis veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti Lietuvos ir Lenkijos sutartyje dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo numatytus įsipareigojimus.
R. Grukas taip pat pabrėžė, jog mokyklų lenkų mokomąja kalba išsaugojimas yra svarbi tautinės tapatybės ir kultūros puoselėjimo dalis. Ambasada nurodė, kad tai atitinka Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos principus.
Sprendimas sukėlė pasipiktinimą
BNS skelbė, kad Trakų rajono savivaldybė dar 2022 metais nusprendė reorganizuoti Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą ir Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją. Numatyta jas paversti skyriais, prijungiant atitinkamai prie Trakų gimnazijos ir Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos.
Tokiam sprendimui pasipriešino mokyklų bendruomenės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai ir Lenkijos politikai. Jie įžvelgė diskriminaciją bei teigė, kad pertvarka sukels nepatogumų mokiniams ir mokytojams.
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys yra sakęs, kad ši situacija kenkia Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Seimo pirmininkas Juozas Olekas šią savaitę paragino savivaldybę iš naujo įvertinti sprendimus dėl mokyklų pertvarkymo.
Trakų rajono meras Andrius Šatevičius vasarį tvirtino, kad savivaldybė patiria spaudimą nesilaikyti įstatymų ir išsaugoti dvi lenkakalbes mokyklas. Jis siūlė, kad šias įstaigas perimtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Anot mero, sprendimą mokyklas paversti skyriais lėmė mažėjantis mokinių skaičius, išaugusios įstaigų išlaikymo sąnaudos ir neatitikimas galiojantiems teisės aktams.
Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje veikė 57 gimnazijos, kuriose mokyta tautinių mažumų kalbomis. Lenkų kalba buvo mokoma 29 gimnazijose, o kai kuriose mokyklose ugdymas vyko lenkų ir rusų kalbomis.
Trečiadienį Vyriausybė leido Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose tautinių mažumų mokykloms, taip pat vienintelėms rajonų lietuviškoms mokykloms, mažinti mokinių skaičių.
Pagal pakeitimus, jeigu tokia mokykla yra vienintelė gyvenamojoje vietovėje, nuo rugsėjo mokinių skaičius baigiamosiose klasėse galės būti sumažintas nuo 12 iki aštuonių. Taip pat leidžiama, kad bendras mokinių skaičius mokykloje būtų mažesnis nei 60.
