Lenkija neketina leisti savo teritorijoje dislokuoti JAV branduolinių ginklų, pranešė šalies Gynybos ministerija. Tuo pat metu Varšuva su Vašingtonu derasi dėl nuolatinio JAV karinių pajėgų buvimo Lenkijoje stiprinimo, skelbia „RBC-Ukraina“, remdamasi RMF24.
Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis, viešėdamas NATO būstinėje Briuselyje, pristatė oficialią Varšuvos poziciją dėl galimo branduolinio ginklo dislokavimo.
Jis teigė, kad net ir išaugus JAV kariniam buvimui Lenkijoje, branduolinių galvučių dislokavimas šalies teritorijoje nėra planuojamas. P. Zalewskis pabrėžė, kad Lenkija to nenori.
Lenkija palaiko didesnę Europos atsakomybę
Susitikime su JAV gynybos ministro pavaduotoju Elbridge‘u Colby P. Zalewskis taip pat aptarė „NATO 3.0“ koncepciją.
Šis modelis numato, kad Europos valstybės turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už savo žemyno saugumą. Pasak viceministro, Lenkija tokią kryptį remia ir nori aktyviai dalyvauti stiprinant Aljansą.
„Lenkija pritaria tokiam mąstymo būdui“, – sakė P. Zalewskis.
JAV kariai galėtų būti dislokuoti keliose vietose
Varšuva ir Vašingtonas toliau derasi dėl nuolatinio JAV karių buvimo Lenkijoje. Derybos apima kelias galimas vietas, kuriose galėtų būti įrengtos JAV karinės bazės.
Artimiausiu metu į Lenkiją turėtų atvykti JAV administracijos atstovas. Jo tikslas – susipažinti su Varšuvos pateiktais pasiūlymais.
P. Zalewskio teigimu, JAV turi svarbių interesų Lenkijoje, todėl yra suinteresuotos nuolatiniu savo karių buvimu šalyje. Jis nurodė, kad svarstoma ne viena bazė ar vieta, o keli objektai, kuriuose amerikiečių kariai būtų dislokuoti nuolat.
Europoje diskutuojama apie „branduolinį skėtį“
JAV tarptautinės politikos pokyčiai skatina vis daugiau Europos valstybių svarstyti „branduolinio skėčio“ klausimą. Daugiausia dėmesio skiriama šalims, kurios turi branduolinį ginklą, o kitos valstybės siekia naudotis jų suteikiama apsauga.
Vokietija, pavyzdžiui, nori finansuoti Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos branduolinius pajėgumus, tačiau pati nesiekia įsigyti branduolinių ginklų.
Lenkija ir Prancūzija taip pat pradėjo konkrečias konsultacijas dėl „branduolinio skėčio“ – įvyko pirmasis specialiosios koordinavimo grupės posėdis.
Tuo metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė apie planus panaikinti konstitucinį branduolinio ginklo draudimą. Tikimasi, kad Lietuvos įstatymų leidžiamoji institucija pradės priimti su tuo susijusius pakeitimus.
