Ketvirtadienį Briuselyje vykusiame NATO ambasadorių susitikime su Pentagono politikos vadovu Elbridge’u Colby Lietuva sulaukė vien pagyrų, teigia šalies ambasadorius prie NATO Darius Jauniškis.
Penktadienį LRT radijui jis sakė, kad Lietuva susitikime buvo vertinama palankiai, o jokių papildomų reikalavimų iš JAV pusės neišgirdo.
Susitikimo metu buvo aptartos Europos gynybos investicijos, atsižvelgiant į Vašingtono vykdomą JAV karinių pajėgų dislokavimo Europoje peržiūrą. Leidinys „Financial Times“ skelbė, kad pagyrų taip pat sulaukė Jungtinė Karalystė, Vokietija, Nyderlandai ir Lenkija.
D. Jauniškio teigimu, Lietuva gali būti rami ir dėl tolesnio JAV karių buvimo šalyje. Jis tikino nematantis jokių neigiamų signalų iš Vašingtono ir teigė, kad amerikiečiai neketina atsitraukti.
Vis dėlto konkretus Lietuvoje dislokuotų JAV karių skaičius priklausys nuo NATO pajėgų Europoje vado SACEUR vizijos ir sprendimų, kaip turėtų būti ginama ši teritorija. Ambasadorius pabrėžė, kad JAV mato poreikį ir galimybes laikyti savo karius Lietuvoje.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos Lietuvą vertina kaip vieną patikimiausių sąjungininkių. Pasak jo, Vašingtonas mato Lietuvos investicijas į nacionalinį saugumą ir infrastruktūrą, taip pat šalies indėlį į tarptautines misijas.
Ministras teigė, kad Lietuva yra pasirengusi priimti ir daugiau sąjungininkų karių. Tam, jo žodžiais, šalis turi reikiamą infrastruktūrą, galimybes ir politinį norą. Galutiniai sprendimai priklausys nuo kariuomenės vadų bei vyriausiojo sąjungininkų NATO vado Europoje vizijos ir planų.
Į JAV klausimyną Lietuva atsakė be didesnių sunkumų
Anksčiau lrt.lt skelbė, kad Lietuva jau išsiuntė atsakymus į JAV pateiktą klausimyną dėl sąjungininkų lojalumo. Dokumente, kurį matė „Bloomberg“, Vašingtonas siekė įvertinti valstybių paramą JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicijai.
Klausimyne buvo teiraujamasi, ar šalys viešai rėmė JAV užsienio politiką, kokius apribojimus taikė JAV kariuomenei, naudojančiai jų bazes, ir ar skyrė lėšų JAV gynybos rangovams.
R. Kaunas tikino, kad Lietuvai atsakyti į šiuos klausimus nebuvo sudėtinga. Jis pabrėžė, kad šalis daug investuoja į nacionalinį ir piliečių saugumą, o sąjungininkams suteikia vienas geriausių galimybių Europoje rengti pratybas.
D. Jauniškio teigimu, JAV Lietuvos atsakymus jau gavo, tačiau kol kas nepateikė grįžtamojo ryšio. Ambasadorius sakė iki šiol negirdėjęs nei kritikos, nei pastabų – tik patikinimus, kad Vašingtonas mato ir vertina Lietuvos veiksmus.
JAV klausimynas buvo parengtas po sprendimo peržiūrėti savo karių dislokavimą Europoje. Kai kurių ekspertų ir politikų vertinimu, iki gruodžio amerikiečiai gali reikšmingai sumažinti karių ir ginkluotės skaičių žemyne.
JAV savo karinį buvimą Europoje pradėjo peržiūrėti liepą. Prezidentas D. Trumpas ne kartą kritikavo Europos sąjungininkus dėl jų reakcijos į jo karą Irane, taip pat dėl sprendimo karo pradžioje neleisti JAV pajėgoms naudotis savo bazėmis.
Birželio pradžioje, pasibaigus rotacijai, iš Lietuvos su technika pradėjo išvykti daugiau nei 1 tūkst. JAV karių. Įprastai po vienos karių grupės išvykimo atvykdavo kita, tačiau šįkart naujos grupės dislokavimas buvo atidėtas.
Krašto apsaugos ministras anksčiau teigė gavęs sąjungininkų patikinimą, kad išvykusius karius pakeis nauji. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat yra sakęs, kad į Lietuvą planuojanti atvykti JAV karių grupė gali būti didesnė nei ankstesnės.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
