Rugpjūčio 24 dieną „Facebook“ grupėje „Maitinimo įstaigos – atsiliepimų knyga“ anoniminis vartotojas pasidalijo mėsainio nuotrauka. Jo mėsos paplotėlyje buvo matyti į vabzdžių lervas panašūs dariniai.
Įrašas grupėje vis dar viešas, o po juo jau paskelbta daugiau nei 50 komentarų. Dalis žmonių piktinosi, kiti ragino kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).
Restoranas pabrėžė, kad tarp mėsainio įsigijimo ir nuotraukos paskelbimo praėjo trys dienos. „Baking Mad“ įkūrėjas Augustinas Bakutis nurodė, kad pagal užsakymo duomenis burgeris buvo nupirktas penktadienio rytą, o įrašas su nuotrauka pasirodė tik pirmadienį. Jo teigimu, aplinkybes, kai šviežiai pagamintas produktas iš karto nesuvalgomas, o nuotrauka paskelbiama po trijų parų, turėtų įvertinti kiekvienas pats.
Po vartotojo pranešimo VMVT rugpjūčio 25 dieną restorane atliko neplaninį patikrinimą. Pažeidimų nenustatyta, o pranešimas pripažintas nepasitvirtinusiu. Vis dėlto restoranas šiuo klausimu taško dar nededa.
Įrodymus pradėjo fiksuoti antstolis
A. Bakutis teigė, kad kartu su teisininkais vertina galimai patirtą žalą ir svarsto, ar kreiptis į teismą dėl šmeižto bei žalos įmonės reputacijai atlyginimo.
Kol kas ieškinys nepateiktas, tačiau su istorija susijusi medžiaga jau perduota antstoliui. Vyksta jos fiksavimo procesas, o faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dar rengiamas.
Antstoliui pateiktos publikacijos, restorano viešas pranešimas, pirminio įrašo medžiaga ir komentarai. Protokole bus oficialiai užfiksuota, kas buvo paskelbta internete. Toks dokumentas nenustato, kuri pusė teisi, ir nepakeičia teismo sprendimo, tačiau ateityje galėtų tapti vienu iš įrodymų, jei restoranas nuspręstų bylinėtis.
Restoranas dar iki VMVT patikrinimo išvadų bandė geranoriškai susisiekti su įrašo autoriumi, tačiau atsakymo negavo. A. Bakutis sakė, kad neatmetamos įvairios versijos, taip pat ir galimas tikslingas kenkimas verslui, tačiau atsakymus, jo teigimu, turėtų pateikti teisinis procesas, o ne spėlionės.
Kol kas nepateikta duomenų, kad įrašas buvo paskelbtas siekiant tyčia pakenkti restoranui. Įmonė taip pat neatskleidė, kiek užsakymų ar pajamų galėjo prarasti.
Pasak įkūrėjo, restoranas toliau dirba įprastai, o po VMVT išvadų paviešinimo lankytojų srautas esą net išaugo. Konkrečių skaičių, kiek jis padidėjo, A. Bakutis nepateikė.
Patikrinimo metu pažeidimų nerasta
VMVT akte nurodyta, kad vartotojo pranešimas tarnyboje užregistruotas rugpjūčio 21 dieną. Restorano teigimu, tą pačią dieną buvo įsigytas ir mėsainis. Neplaninis patikrinimas atliktas rugpjūčio 25-ąją.
Inspektoriai vertino maisto laikymo ir ruošimo sąlygas, produktų kilmės atsekamumą, higienos reikalavimų laikymąsi bei kenkėjų kontrolę. Akte taip pat pažymėta, kad rugpjūčio 5 dieną restorane buvo atliktas dar vienas neplaninis patikrinimas, per kurį trūkumų nenustatyta.
Rugpjūčio 25-osios patikrinimo metu kenkėjų ar jų pėdsakų nerasta. VMVT darbuotojai peržiūrėjo trijų ankstesnių mėnesių kenkėjų kontrolės dokumentus ir patikrino musių gaudykles. Įrašuose kenkėjų nebuvo užfiksuota, o gaudyklėse vabzdžių taip pat nerasta.
Inspektoriai apžiūrėjo vakuume supakuotą jautienos faršą. Jo spalva, kvapas ir konsistencija buvo įprasti, nekokybiškos ar kenkėjų paveiktos mėsos nenustatyta. Šaldytuve temperatūra siekė 1,9 laipsnio šilumos, o produktų tinkamumo vartoti terminai nebuvo pažeisti.
Restorano atsakingas darbuotojas tarnybai paaiškino, kad rugpjūčio 21 dieną buvo pagaminta maždaug 90 jautienos mėsainių. Įmonė teigė daugiau nusiskundimų dėl patiekalų kokybės negavusi. Kitų skundų dėl šio restorano patiekalų VMVT taip pat nebuvo gavusi.
Akto duomenimis, apie skundą restoraną informavo „Wolt“ platformos administratorius, o klientui už užsakymą buvo grąžinti pinigai.
VMVT išvadoje teigiama, kad restoranas atitiko maisto saugos, kokybės, higienos, laikymo ir kitus reikalavimus. Teisės aktų pažeidimų nenustatyta, todėl vartotojo pranešimas nepasitvirtino. Vis dėlto restoranui rekomenduota sugriežtinti gaminamų patiekalų kokybės kontrolę.
Po patikrinimo restoranas į situaciją sureagavo ironiškai, teigdamas, kad lankytojams teks tenkintis 160 gramų jautienos paplotėliu „be siurprizų“, o ne nemokamais baltymų priedais. Įraše taip pat paminėta, kad mėsa kepa 250 laipsnių temperatūroje, kurioje, restorano teigimu, niekas neišgyvena.
Tačiau VMVT akte patiekalų terminio apdorojimo ir pateikimo temperatūros pažymėtos kaip „netikrinta“. Dokumente taip pat nurodyta, kad restoranas pildo terminio apdorojimo žurnalą ir neatitikimų jame nenustatyta.
VMVT dokumentas atspindi situaciją, kurią inspektoriai rado restorane rugpjūčio 25 dieną. Jame nėra laboratorinio būtent nuotraukoje pavaizduoto mėsainio tyrimo, todėl vien šis aktas neatsako, ar jame iš tiesų buvo lervų.
Kada neigiamas atsiliepimas tampa teisiniu pažeidimu?
Teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas, advokatas Marijus Dingilevskis paaiškino, kad vertinant galimą dalykinės reputacijos pažeidimą būtina atskirti nuomonę nuo fakto.
Jeigu paskelbtas teiginys yra faktas, jis gali pažeisti įmonės reputaciją tada, kai neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, teiginį, kad žmogui buvo patiekta trintų vabzdžių sriuba, galima patikrinti. Jei laboratorija nustatytų, kad tai buvo grybų sriuba be vabzdžių, toks teiginys būtų tikrovės neatitinkantis. Tuo metu pasakymas „man buvo neskanu“ būtų nuomonė.
Vis dėlto ir nuomonės reiškimas turi ribas. Klientas gali parašyti, kad patiekalas jam nepatiko, tačiau neturėtų keikti, įžeidinėti ar žeminti darbuotojų.
Teisininkas pabrėžė, kad svarbu aiškiai atskirti tai, ką žmogus pats matė, nuo to, ką tik spėja. Jei nėra aišku, kas pateko į maistą, prielaida neturėtų būti pateikiama kaip įrodytas faktas. Vertinant konkretų įrašą atsižvelgiama į visą jo tekstą ir aplinkybes. Šiuo atveju autorius pavartojo žodį „galimai“, todėl lervų buvimo neįvardijo kaip galutinai nustatyto fakto.
VMVT, nagrinėdama vartotojų pranešimus, vertina informacijos išsamumą, pateiktas nuotraukas, kvitus bei kitus įrodymus, taip pat laiką, kada galimas pažeidimas įvyko. Kuo įvykis naujesnis, tuo greičiau jį svarbu ištirti.
Pastebėjus maiste ką nors įtartino, rekomenduojama išsaugoti originalias nuotraukas, kvitą ar užsakymo patvirtinimą, pasižymėti datą ir laiką bei išsaugoti susirašinėjimą su verslu. Apie galimą problemą VMVT reikėtų informuoti kuo greičiau, nes išsamūs ir tikslūs duomenys palengvina aplinkybių patikrinimą.
VMVT dokumentas ne visada išsprendžia ginčą
M. Dingilevskio teigimu, vienas VMVT aktas ne visais atvejais būtų pakankamas pagrindas reikalauti pašalinti vartotojo įrašą iš interneto.
Vertinant situaciją reikšmės gali turėti ir nuotrauka, nes ji gali parodyti, kaip atrodė konkretus produktas, kurio patikrinimo metu restorane jau nebebuvo. Taip pat būtų nagrinėjama, kada nuotrauka padaryta, kaip iki tol buvo laikomas maistas ir kokius kitus įrodymus gali pateikti abi pusės.
Advokatas pateikė hipotetinį pavyzdį: jeigu žmogus mėsainį kelias dienas laikytų netinkamomis sąlygomis, pavyzdžiui, pamirštų jį ant virtuvinio stalo, tokia aplinkybė kartu su VMVT išvada galėtų sustiprinti restorano poziciją. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad mėsainis buvo laikytas ant stalo ar kitomis netinkamomis sąlygomis.
Todėl faktas, kad VMVT patikrinimo metu pažeidimų nerasta, savaime dar nereiškia, jog anoniminio vartotojo paskelbta informacija buvo melaginga. Šiuo metu taip pat nenustatyta, kad autorius būtų pažeidęs restorano dalykinę reputaciją.
Nuostolius tektų pagrįsti įrodymais
Jei verslas mano, kad apie jį paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, jis gali prašyti autorių įrašą pašalinti ir paneigti. Anoniminio įrašo atveju galima kreiptis į grupės administratorių arba pačią platformą. Jei jie nesiimtų veiksmų, verslui liktų galimybė kreiptis į teismą.
Įmonė taip pat gali reikalauti atlyginti žalą, tačiau turėtų įrodyti ne tik patirtus nuostolius, bet ir tiesioginį jų ryšį su konkrečiu įrašu.
Vien teiginio, kad po publikacijos sumažėjo klientų, nepakaktų. Reikėtų pateikti objektyvius buhalterinius duomenis, pavyzdžiui, informaciją apie atšauktus užsakymus ar neįprastą pajamų sumažėjimą. Be to, tektų pagrįsti, kad nuostolius sukėlė būtent šis įrašas, o ne kitos aplinkybės.
Įrašo ištrynimas taip pat ne visuomet panaikina autoriaus atsakomybę. Jeigu tikrovės neatitinkanti informacija ar leistinos kritikos ribas peržengiantis turinys jau spėjo padaryti žalos, vien pašalinimo gali nepakakti. Advokatas pabrėžė, kad internete informacija plinta labai greitai.
Įrašas gali būti matomas vos vieną dieną, tačiau jo poveikis žmonių požiūriui į verslą gali išlikti gerokai ilgiau. Vis dėlto vien neigiamas atsiliepimas savaime atsakomybės nesukuria. Ji galėtų kilti tada, kai paskelbiama tikrovės neatitinkanti arba leistinos kritikos ribas peržengianti informacija ir dėl jos verslui padaroma žala.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
