Grupė mokslininkų kreipėsi į Seimą, ragindama nekeisti Suvalkijos etnografinio regiono pavadinimo.
Seimo pirmininkui, Kultūros bei Švietimo ir mokslo komitetams, Seimo Teisės departamentui, Kultūros ministerijai ir Etninės kultūros globos tarybai išsiųstame laiške teigiama, kad dabartinis pavadinimas „Suvalkija (Sūduva)“ leidžia išsaugoti dvi skirtingas reikšmes: Suvalkiją kaip etnografinio regiono vardą ir Sūduvą kaip svarbų istorinės bei kultūrinės atminties simbolį.
Mokslininkų vertinimu, nėra pagrindo atsisakyti šio kompromisinio pavadinimo ir įteisinti tik vieną vardą, susijusį su kitu istoriniu laikotarpiu bei kitokia teritorijos samprata.
Laiško autoriai pabrėžia, kad Suvalkija ir Sūduva nėra tapatūs ar laisvai keičiami pavadinimai. Tai buvo konstatuota ir 2023 metais Lietuvos istorijos institute vykusiame seminare, kuriame specialiai nagrinėtas regiono pavadinimas.
Suvalkija, jų teigimu, yra etnografinis regionas, siejamas su XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje susiformavusiais tradicinės kultūros bruožais. Jam priskiriama savita architektūra, apranga, papročiai, tarmės, gyvensena, ūkinė veikla, kulinarinis paveldas ir kiti regioniniai ypatumai.
Būtent tuo laikotarpiu išryškėjo etnografiniai požymiai, kuriais remiantis apibrėžiami Lietuvos etnografiniai regionai.
Suvalkijos vardas taip pat susijęs su modernios lietuvių kultūrinės ir tautinės tapatybės raida. Regionas buvo svarbus lietuvių kalbos, spaudos, švietimo, kultūrinio sąjūdžio ir modernios lietuvybės formavimuisi.
Sūduva, priešingai, pirmiausia reiškia gerokai ankstesnį baltų gentinės teritorijos sluoksnį, siejamą su sūduviais arba jotvingiais.
Laiške nurodoma, kad istorinės Sūduvos ribos nesutampa su Suvalkijos etnografinio regiono teritorija. Sūduva apėmė didelę, bet ne visą Suvalkijos dalį: vakarinis Šakių rajono pakraštys jai nepriklausė, nors priskiriamas Suvalkijos etnografiniam arealui. Be to, istorinė Sūduva tęsėsi už dabartinės Lietuvos Respublikos ribų ir apėmė dalį teritorijų, kurios šiandieninėje etnografinių regionų sistemoje priskiriamos Dzūkijai, o ne Suvalkijai.
Mokslininkai pripažįsta, kad Sūduvos vardas gali būti patrauklus kaip senas ir simboliškai reikšmingas baltų praeities ženklas. Tačiau, jų nuomone, vien simbolinės sąsajos su ankstyvąja baltų istorija nėra pakankamas pagrindas teisės akte sutapatinti etnografinį regioną su senąja gentine teritorija.
Laiške taip pat teigiama, kad trūksta pakankamai duomenų tvirtinti, jog Sūduvos ir sūduvių vardas buvo pačios genties savivardis, o ne kitų kraštų autorių vartotas pavadinimas.
Pasak laiško autorių, nemažai mokslininkų yra pagrindę, kad sūduviai nebuvo lietuviai – jie buvo jotvingių gentis, o ši gentis ir jos kalba galutinai išnyko.
Mokslininkų vertinimu, Suvalkijos pervadinimas Sūduva būtų ne paprastas pavadinimo patikslinimas ar senesnio vardo sugrąžinimas. Tai reikštų etnografinio regiono sutapatinimą su senąja gentine teritorija ir galėtų sukelti mokslinę bei viešąją painiavą, nes viename teisės akte būtų sujungtos etnografinė, istorinė gentinė ir šiuolaikinės regioninės savivokos sampratos.
Jie taip pat įspėja, kad toks sprendimas galėtų tapti precedentu keičiant ir kitų Lietuvos etnografinių regionų pavadinimus pagal ne etnografinius kriterijus.
Jeigu etnografiniai regionai būtų pradėti vadinti pagal baltų genčių teritorijas, tokia logika, mokslininkų teigimu, turėtų būti nuosekliai pagrįsta ir taikoma visiems Lietuvos regionams. Vieno regiono pavadinimo keitimas neperžiūrint visos etnografinių regionų sistemos esą būtų metodologiškai nenuoseklus.
Laišką pasirašė beveik dvi dešimtys Vilniaus, Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvos istorijos instituto bei Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkų.
Birželio 30 dieną Seimas po pateikimo pritarė grupės parlamentarų siūlymui galutinai atsisakyti Suvalkijos vardo vartojimo kalbant apie vieną iš penkių Lietuvos etnografinių regionų.
Parlamentarai įregistravo Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisą, kuria būtų nustatyta, kad Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Sūduva, Žemaitija ir Mažoji Lietuva.
Šiuo metu įstatyme vartojamas pavadinimas „Suvalkija (Sūduva)“.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Suvalkijos vardas yra vėlyvos administracinės kilmės, siejamas su XIX amžiaus Suvalkų gubernija, todėl esą neatspindi krašto etninės savimonės ir baltiškojo paveldo. Projekto autoriai istoriškai autentišku ir baltų genčių palikimą atspindinčiu regiono vardu laiko Sūduvą.
Jie nurodo, kad pataisa siekiama įtvirtinti būtent šį pavadinimą.
Teigiama, kad iniciatyvą paskatino pati krašto bendruomenė. Sūduvos regioninė etninės kultūros globos taryba dar praėjusių metų vasarį nusprendė savo etnografinio regiono pavadinime vartoti tik Sūduvos vardą, krašto gyventojus vadinti sūduviais ir rekomendavo Etninės kultūros globos tarybai kreiptis į Seimą dėl įstatymo pakeitimo.
Sūduvos vardo istorinę reikšmę yra pripažinęs ir Seimas. 2021 metų gegužę parlamentas 2022-uosius paskelbė Sūduvos metais.
Tuomet Seimo nutarime nurodyta, kad Sūduvos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Klaudijaus Ptolemėjaus apie 150 metus parašytame veikale „Geografija“. Taip pat pažymėta, kad 1422 metų Melno taikos sutartimi Sūduvos kraštas visam laikui prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Tarp pataisos autorių yra Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Seimo Kultūros komiteto vadovas Kęstutis Vilkauskas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė ir kiti parlamentarai.
Neigiamą poziciją dėl siūlomo pakeitimo yra išsakiusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Suvalkija (Sūduva) – Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante. Jis apima didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį: Marijampolės apskritį, įskaitant Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, taip pat pietinę Kauno rajono ir vakarinę Prienų rajono dalis.
