Likus vos savaitei iki naujų mokslo metų pradžios Lietuvos mokyklose vis dar trūksta apie 250 mokytojų. Įstaigos ieško ne tik matematikos, informatikos ar fizikos specialistų, bet ir lietuvių kalbos, istorijos bei muzikos mokytojų.
Pedagogikos studijos šiemet jaunimo taip pat nesudomino pakankamai. Vytauto Didžiojo universitete į pirmą kursą įstojo vos vienas fizikos studentas, o biologiją ir chemiją pasirinko po tris ar keturis jaunuolius.
Vilniaus „Vyčio“ gimnazijoje prieš rugsėjo 1-ąją dar vyksta parengiamieji darbai, o direktorė Jolita Marcinkevičienė ieško dviejų specialistų – istorijos ir geografijos mokytojų. Geografijos mokytojo reikia laikinai, kol į darbą sugrįš motinystės atostogose esanti pedagogė.
Pasak direktorės, būtent laikina darbo vieta apsunkina paieškas, nes mokytojai tokios pozicijos nenoriai renkasi.
Mokytojus mėgina užsiauginti patys
Šios gimnazijos mokinių nuo rugsėjo daugės, todėl prireikė ir daugiau pedagogų. Nors dalį laisvų vietų pavyko užpildyti, visiško saugumo nėra: esant mokytojų stygiui, bet kurį specialistą gali pasiūlyti perimti kita mokykla.
„Vyčio“ gimnazija todėl renkasi ne pedagogų perviliojimą, o jų ugdymą savo aplinkoje. Į praktiką ji šiemet priėmė daugiau kaip 35 trečio ir ketvirto kurso studentus. Dalis dabartinių mokytojų, kaip teigė J. Marcinkevičienė, yra būtent šios gimnazijos užauginti specialistai.
Vis dėlto ne kiekvienas praktikantas vėliau gali tapti mokytoju. Kai kuriems trūksta šiam darbui reikalingų savybių, taip pat iškalbos, būtinos dirbant klasėje.
Didžiausias poreikis – matematikos mokytojams
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Jono Petkevičiaus teigimu, šalies mokyklos šiuo metu ieško beveik 250 mokytojų. Užimtumo tarnybos duomenimis, labiausiai trūksta matematikos specialistų – neužpildytos 21 tokio mokytojo vietos. Taip pat ieškoma 14 lietuvių kalbos ir 11 pradinių klasių mokytojų dalykininkų.
Viceministras situacijos nelaiko dramatiška ir pabrėžia, kad mokytojų trūkumas mažėja. 2025 metų tuo pačiu metu buvo neužpildytos 458 mokytojų vietos, o 2024-aisiais – 650.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas įspėja, kad laisvų darbo vietų skaičius ne visada atspindi tikrąją padėtį. Trūkstamas pamokas dažnai perima jau dirbantys pedagogai, kurie dirba didesniu nei vieno etato krūviu, o kai kur – net dviem etatais.
Jei naujų mokytojų rasti nepavyks, pamokos vis tiek turės vykti. Tokiais atvejais mokyklos paprastai didina kitų pedagogų darbo krūvį. Tačiau, anot A. Navicko, tikrasis trūkumo mastas gali išryškėti vėliau, kai vyresni mokytojai nebegalės ar nebenorės dirbti papildomai.
Pedagogikos studijos jaunimo nesudomino
Rajonuose mokyklas nuo dar didesnių problemų kol kas gelbsti ir tebedirbantys pensinio amžiaus pedagogai. Tuo metu jauni žmonės pedagogikos studijų nesirenka taip aktyviai, kaip reikėtų.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekancleris Mindaugas Nefas pasakojo, kad šiemet matematikos specializaciją be papildomo priėmimo pasirinko 10 studentų. Į fizikos studijas įstojo vienas žmogus, o chemijos ir biologijos grupėse studentų skaičius siekia maždaug tris ar keturis.
A. Navicko teigimu, jauni specialistai į mokyklas dažnai neina todėl, kad susidūrę su realybe pamato dideles klases, reiklius mokinius ir tėvus, o kai kur – ir vadovų nekompetenciją.
Pradėjęs dirbti mokytojas gauna apie 1600 eurų
Pedagogų profesijos pasirinkimą, jų nuomone, riboja ir atlygis. M. Nefo teigimu, į mokyklą atėjęs mokytojas gali tikėtis maždaug 1600 eurų algos „į rankas“.
A. Navickas pabrėžė, kad tai tėra šalies vidurkis, nors buvo įsipareigota mokytojų atlyginimus nustatyti 30 proc. didesnius už šalies vidurkį.
Vis dėlto mokytojų trūkumo problemą iš dalies švelnina persikvalifikavimas. Vis daugiau kitų profesijų atstovų ryžtasi tapti pedagogais.
Švietimo akademija į profesines pedagogikos studijas sulaukė beveik 600 norinčiųjų, nors valstybė finansavo 130 vietų. Daugelis šių žmonių jau turi aukštąjį išsilavinimą, todėl mokslai trunka vienus ar dvejus metus. Į mokyklas jie dažnai ateina labiau motyvuoti, nes pedagogiką renkasi jau išbandę kitą profesinį kelią.
