Norvegija planuoja toliau naudoti Barenco jūroje esančius naftos ir dujų išteklius, nors Europos Sąjunga pritarė angliavandenilių tiekimo iš Arkties moratoriumui. Tai pareiškė Norvegijos energetikos ministras Terje Aaslandas (Terjė Oslandas).
Po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Norvegija tapo pagrindine gamtinių dujų tiekėja Europai. Ji patenkina maždaug 30 proc. Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos dujų poreikio, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.
Praėjusiais metais Norvegijos dujų gavyba buvo beveik rekordinė, o naftos gavyba pasiekė aukščiausią lygį nuo 2009 metų. Vis dėlto oficialios prognozės numato, kad po 2030 metų gavyba gerokai sumažės, jeigu nebus atrasta naujų išteklių ir nepradėtas jų eksploatavimas.
Interviu agentūrai „Reuters“ T. Aaslandas teigė, kad, vertinant dabartinę geopolitinę, saugumo ir išteklių padėtį, tolesnė veikla Barenco jūroje atitinka tiek Norvegijos, tiek Europos interesus.
Europos Sąjunga naujų gręžinių Arktyje draudimą remia dėl aplinkosaugos priežasčių. Tačiau susirūpinimas energetiniu saugumu verčia Briuselį svarstyti, ar šią politiką reikėtų keisti.
Arkties klausimas turėtų tapti platesnių diskusijų dalimi
Norvegijos energetikos ministras nurodė, kad šalis siekia išlaikyti dabartiniam artimą naftos gavybos ir eksporto lygį bent iki 2035 metų. Barenco jūros telkiniai, jo vertinimu, bus ypač svarbūs siekiant šio tikslo.
T. Aaslandas pabrėžė, kad jei Norvegija ir toliau nori būti ilgalaikė Europos naftos ir dujų tiekėja, Arkties regionas turi būti įtrauktas į svarstymus dėl žemyno energetikos ateities.
Kalbėdama su ES pareigūnais Norvegija argumentavo, kad naftos gavybai leidžiamos Barenco jūros teritorijos yra be ledo, kaip ir Šiaurės jūra. Todėl, jos teigimu, jose mažesnė naftos išsiliejimo ir kito neigiamo poveikio aplinkai rizika. Be to, gavyba padeda išsaugoti darbo vietas ir gyventojų skaičių šiauriniuose šalies regionuose, esančiuose prie Rusijos sienos.
Ministras mano, kad Briuselis į šiuos argumentus atsižvelgia. Tačiau jis pabrėžė, kad Barenco jūros išteklių plėtra yra suvereni Norvegijos teisė, net jeigu ES ir toliau remtų moratoriumą.
Pasak T. Aaslando, Norvegija plėtotų šias teritorijas, o tuomet Europos Sąjungai tektų spręsti, ar taikyti moratoriumą iš jų išgautos naftos ir dujų pirkimui.
Jis taip pat nurodė, kad Arkties nafta vis tiek būtų parduodama pasaulinėse rinkose. Dujos galėtų būti eksportuojamos kaip suskystintosios gamtinės dujos iš „Equinor“ priklausančios „Melkoeya“ gamyklos, esančios netoli Hamerfesto.
Tarptautinės energetikos agentūros vykdomasis direktorius Fatihas Birolis taip pat paragino ES persvarstyti nepritarimą naujiems Arkties naftos ir dujų projektams. Jo teigimu, ateityje šie ištekliai bus reikalingi energetiniam saugumui.
Tokios pozicijos kritikai tvirtina, kad nauji Arkties projektai pradėtų veikti tik po daugelio metų, todėl artimiausio laikotarpio Europos energetikos problemų iš esmės neišspręstų.
Norvegija energiją gamina ne tik iš naftos ir dujų. Platus vandens telkinių ir vandens kelių tinklas sudaro sąlygas hidroelektrinėms veikti, o beveik kasmet pagaminamas atsinaujinančiosios energijos perteklius eksportuojamas į Europą tarpvalstybiniais elektros kabeliais.
Anksčiau Norvegija save vadino Europos „žaliąja baterija“, tačiau T. Aaslandas mano, kad ši koncepcija jau paseno. Pasak jo, viena Norvegija negali užtikrinti pusiausvyros visoje Europos elektros rinkoje.
„Žaliosios baterijos“ idėja prisidėjo prie naujų elektros jungčių su Didžiąja Britanija ir Vokietija statybos. Tačiau Norvegijoje ši politika sulaukė pasipriešinimo, nes Europoje smarkiai išaugo elektros kainos.
Glaudesnė integracija su Europos elektros sistema padidino Norvegijos pažeidžiamumą dėl žemyne vykstančių kainų svyravimų. T. Aaslandas teigė, kad naujų jungiamųjų linijų šalis nestatys, tačiau energetikos srityje ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su Europa.
Ministras taip pat paragino Europos valstybes stiprinti stabilų elektros tiekimą. Jo vertinimu, sistemą susilpnino anglimis kūrenamų ir branduolinių elektrinių uždarymas bei nepakankamos investicijos į naujas dujines elektrines.
T. Aaslando teigimu, energetikos ateitis priklauso nuo labai stiprios ir integruotos sistemos.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
