Dr. Agnios Grigas gyvenimo istorija prasidėjo nuo vieno lagamino, mamos darbų segtuvo ir nežinomybės. Šiandien jos biografijoje – studijos Kolumbijos ir Oksfordo universitetuose, darbas tarptautinėse organizacijose, penkios knygos bei tarptautiniu mastu vertinama analitinė veikla.
Būdama dešimties metų Agnia kartu su grafike mama išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Ji prisimena, kad į naują gyvenimo etapą iškeliavo turėdamos vos vieną lagaminą ir mamos darbų segtuvą.
Pirmieji metai Kalifornijoje buvo sudėtingi. Mama viena rūpinosi šeima ir mėgino įsitvirtinti svetimoje šalyje, o namuose kartais trūkdavo maisto bei mokyklos reikmenų, nes ji turėjo labai daug dirbti.
Ši patirtis Agniai anksti parodė, kad išsilavinimas gali tapti svarbiausiu įrankiu kuriant savarankišką ateitį. Gyvendama Amerikoje ji suprato, kad mokslas yra vienintelis kelias pagerinti emigrantės dalią.
Stipendija buvo vienintelė galimybė
Dar mokykloje Agnia žinojo, kad norėdama studijuoti geriausiuose universitetuose turės pati susikurti tokią galimybę. Ji suprato, jog studijos bus įmanomos tik gavus stipendiją, todėl jos ateitį turėjo lemti ne šeimos finansinė padėtis, o pačios rezultatai.
Iš pradžių mergina svarstė apie architektūrą ar meno studijas – augo menininkės šeimoje. Tačiau gyvenimas Los Andžele ir ryšys su vietos lietuvių bendruomene pakeitė jos planus.
Didelę įtaką Agniai padarė lituanistinė mokykla ir istorijos mokytojas, disidentas bei Helsinkio grupės narys Vladas Šakalis. Jis skatino mokinius domėtis Lietuvos istorija ir šalies vieta pasaulyje.
Tuo metu Amerikos lietuviai aktyviai siekė, kad Lietuvos nepriklausomybė būtų įtvirtinta tarptautinėje erdvėje. Jie rengė mitingus ir kitus renginius, rašė laiškus JAV politikams. Prie šių veiklų prisidėjo ir mokiniai – rašė senatoriams, dalyvavo protestuose dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo bei blokados nutraukimo.
Šios patirtys paskatino Agnios susidomėjimą tarptautiniais reikalais. Dar gimnazijoje ji jau tvirtai žinojo, kad nori studijuoti tarptautinius santykius.
Nuo Kolumbijos universiteto iki Oksfordo
Pateikusi paraiškas universitetams Agnia gavo kelis pasiūlymus studijuoti nemokamai. Ji pasirinko vieną seniausių JAV aukštojo mokslo institucijų – Kolumbijos universitetą Niujorke, kuriame studijavo ekonomiką ir tarptautinius santykius.
Meilę knygoms ji atsinešė iš vaikystės. Kaune gyvenusi močiutė turėjo didelę biblioteką, kurioje Agnia praleisdavo daug laiko. Močiutė net sakydavo, kad anūkė nuolat nosį laiko įkišusi į knygas.
Baigusi studijas Niujorke, Agnia karjerą pradėjo Volstrite. Ji dirbo finansų analitike investiciniame banke „JPMorgan“, vėliau profesinę veiklą tęsė Londone.
Finansų sektorius suteikė vertingos patirties, tačiau ilgainiui Agnia suprato, kad ją labiausiai domina geopolitika ir tarptautiniai santykiai. Siekdama suderinti amerikietišką ir europietišką išsilavinimą, ji įstojo į Oksfordo universitetą.
Oksforde Agnia baigė magistrantūros studijas ir apsigynė tarptautinių santykių daktaro disertaciją.
Jos knygos naudojamos universitetuose visame pasaulyje
Po studijų Oksforde Agnia toliau dirbo analitinį ir konsultacinį darbą, konsultavo energetinio bei ekonominio saugumo klausimais. Jos akademiniai tyrimai vėliau virto knygomis apie geopolitiką, Baltijos regioną ir Rusijos politiką.
Daugiau nei du dešimtmečius ji skaitė pranešimus universitetuose, konferencijose ir įvairiose institucijose visame pasaulyje. Tačiau tarptautinėje profesinėje aplinkoje nepamiršo savo lietuviškos tapatybės.
Agnia yra sakiusi, kad dėl darbų Lietuvos regionui svarbiomis temomis ir Rusijos politikos vertinimų kartais sulaukdavo kritikos. Po antrosios knygos apie Rusijos politiką kai kurie žmonės teigė, kad ji šią šalį vertina pernelyg griežtai dėl istorinių regiono patirčių. Vis dėlto, pasak jos, po dešimties metų daugelis 2014-aisiais aprašytų procesų klostėsi būtent taip, kaip ji buvo numačiusi.
Mokslininkė pripažįsta, kad jos pozicijos geopolitikos ir Rusijos politikos klausimais ne kartą kėlė prieštaringų reakcijų. Tačiau ji išmoko nebijoti nepopuliarių vertinimų, jei šie grindžiami faktais ir nuoseklia analize. Jai svarbiausia ne tai, ar nuomonė konkrečiu metu patinka visiems, o tai, ar ją galima pagrįsti ir ar laikui bėgant ji pasitvirtina.
Šiandien Agnios knygos naudojamos universitetuose įvairiose pasaulio šalyse. Be geopolitikos ir energetikos temų, pastaraisiais metais ji parašė dvi knygas apie vaikų ugdymą, švietimą ir stojimą į universitetus. Viena iš jų savo kategorijoje tapo bestseleriu Amerikoje.
Gimus jauniausiai dukrai teko keisti prioritetus
Agnia sako, kad trys vaikai yra didžiausias ir svarbiausias jos gyvenimo laimėjimas. Gimus jauniausiai dukrai, ji turėjo iš naujo įvertinti prioritetus ir dienotvarkę.
Nuo tada moteris griežčiau renkasi, kuriuose projektuose ar veiklose dalyvauti ir kokius įsipareigojimus prisiimti. Suderinti profesinį gyvenimą su šeima, pasak jos, padeda disciplina ir artimųjų palaikymas. Ji ypač vertina vyro Pauliaus paramą.
Vieną dieną Agnia rengia analitines ataskaitas ar komentuoja geopolitinius įvykius, o kitą rūpinasi vaikų mokykla, būreliais ir kasdieniais šeimos reikalais. Nors savęs nelaiko didele taisyklių gerbėja, rutina padeda suvaldyti šeimos ūkį, trijų vaikų reikalus ir dviejų žmonių karjeras.
Grįžimą į Lietuvą paskatino vaikai
Nors šiandien Agnia su šeima gyvena Lietuvoje, profesiniai ryšiai su JAV išliko. Ji tebėra Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji mokslinė bendradarbė ir tyrinėja Rusijos užsienio politiką bei energetikos temas.
Mintis grįžti į Lietuvą ją lydėjo daugelį metų. Sprendimas nebuvo netikėtas – šeima galiausiai suprato, kad atėjo metas rinktis „dabar arba niekada“. Agnia ir jos vyras norėjo, kad vaikai ne tik kalbėtų lietuviškai, bet ir gyvai pažintų savo kultūrą.
Viena pagrindinių grįžimo priežasčių buvo vaikai, kita – noras daugiau laiko skirti visuomeninei veiklai. Šeima pradėjo galvoti ne tik apie profesinius tikslus, bet ir apie tai, ką gali duoti Lietuvai.
Įsikūrusi Vilniuje Agnia įsitraukė į visuomenines iniciatyvas, švietimo projektus ir kultūrinę veiklą. Kartu su vyru ji remia įvairias iniciatyvas regionuose, prisideda prie jaunimo ugdymo, pasaulio lietuvių telkimo ir Lietuvos pažinimo skatinimo užsienyje.
Šiuo metu jai ypač svarbūs jaunų žmonių ugdymas ir regionų potencialo atskleidimas. Agnia pabrėžia, kad Vilnius nėra visa Lietuva, o regionuose yra daug stiprių ir motyvuotų žmonių, vertybių bei tradicijų. Jos teigimu, jauni žmonės turi turėti kuo daugiau galimybių, nesvarbu, kur gyvena.
Vaikų pasiekimai nėra svarbiausias tikslas
Nors abu vyresnieji Agnios vaikai pelno apdovanojimus tarptautiniuose pianistų konkursuose, ji nesiekia, kad jų gyvenimus apibrėžtų vien diplomai ar pasiekimai. Jai svarbiau užauginti nepriklausomus, savimi pasitikinčius ir atsakingus žmones.
Šeimoje daug kalbama apie mokslą, vertybes, atsakomybę ir lietuvišką tapatybę. Gyvendami Jungtinėse Valstijose Agnia ir Paulius sąmoningai puoselėjo lietuvių kalbą, vaikų domėjimąsi Lietuvos istorija ir ryšį su šaknimis.
Ypač stipriai Agnią sujaudino dukros Gretos pasakyta mintis, kad baigusi mokyklą ji svarsto apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Tokie momentai, pasak mamos, primena, kad svarbiausios vertybės perduodamos ne vien žodžiais, bet ir kasdieniu pavyzdžiu.
Kadaise mergaitė iš Šiaulių suprato, kad viena stipendija gali pakeisti gyvenimą. Dabar ji nori, kad panašių galimybių atsirastų kuo daugiau – tiek Vilniuje ar Šiauliuose, tiek mažiausiame Lietuvos miestelyje.
Šiandien Agnia vis dažniau galvoja ne apie tai, ką dar galėtų pasiekti pati, o apie tai, ką gali duoti Lietuvai ir jaunajai kartai. Jos istorija – ne tik apie Kolumbijos ir Oksfordo universitetus, tarptautinę karjerą ar profesinius laimėjimus. Tai pasakojimas apie mergaitę iš Šiaulių, kuri į Ameriką išvyko su mama, vienu lagaminu ir daugybe nežinios, o sukauptą patirtį dabar skiria tam, kad daugiau jaunų žmonių turėtų galimybių, kurių kadaise ieškojo pati.
