Vartotės lovoje, pažvelgiate į laikrodį ir nustembate – iki žadintuvo liko vos kelios minutės. Pasak gydytojo Amiro Khano, toks pabudimas dažniausiai susijęs su tuo, kad organizmas mėgsta pastovią rutiną.
Nors gali būti apmaudu „prarasti“ kelias papildomas miego minutes, vidinis organizmo laikrodis padeda kūnui pasiruošti dienos pradžiai. Apie tai rašo mirror.co.uk.
Gydytojas pasakojo, kad darbo dienomis žadintuvą nustato 5 valandai ryto, nes prieš darbą eina pabėgioti. Vis dėlto jo akys beveik visada prasimerkia keliomis minutėmis anksčiau. Pasak Amirq Khano, kyla klausimas, kaip kūnas gali žinoti, kad netrukus suskambės žadintuvas.
Kaip veikia biologinis laikrodis?
Žmogaus organizme veikia biologinis laikrodis. Giliai smegenyse esanti sritis, vadinama suprachiazminiu branduoliu, atlieka pagrindinio organizmo laikrodžio vaidmenį ir reguliuoja cirkadinį, arba paros, ritmą.
Jei žmogus nuolat keliasi panašiu metu, smegenys pradeda iš anksto laukti šio momento. Likus kelioms valandoms iki įprasto pabudimo, organizme mažėja melatonino kiekis, pamažu kyla kūno temperatūra, o su budrumu susijusių hormonų, tarp jų ir kortizolio, koncentracija didėja.
Organizmas gali pradėti ruoštis pabudimui dar prieš žmogui pramerkiant akis. Todėl pastovus režimas arba vakare mintyse kartojamas planas kitą rytą keltis 5 valandą gali padėti atsibusti būtent tuo metu.
Rytais miegas taip pat tampa lengvesnis, tad kartais natūraliai pabundame likus kelioms minutėms iki nustatyto signalo.
Biologinis laikrodis nėra nepriekaištingas
Nors cirkadinis ritmas veikia įspūdingai, visiškai juo pasikliauti nereikėtų. Kartais žmogus išmiega ilgiau, nei planavo, o kitais atvejais pabunda be jokio žadintuvo.
Amiras Khanas pabrėžė, kad organizmas nėra toks tikslus, jog kiekvieną dieną pabustume likus lygiai dviem minutėms iki žadintuvo. Vidinį laikrodį sinchronizuoti padeda šviesa, valgymo laikas, fizinis aktyvumas ir pastovus miego režimas.
Taigi, jei ryte atsimerkiate ir laikrodyje matote, kad iki žadintuvo liko dvi minutės, tai nėra aiškiaregystė. Tiesiog jūsų smegenys išmoko įprastą dienotvarkę.
Kada verta atkreipti dėmesį į miegą?
Miegas būtinas organizmui atsistatyti. Nacionalinė sveikatos agentūra daugumai sveikų suaugusiųjų rekomenduoja per naktį miegoti maždaug 7–9 valandas, tačiau poreikis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, sveikatos ir kasdienės rutinos. Vaikams bei paaugliams paprastai reikia daugiau miego nei suaugusiesiems.
Miego trūkumas gali paveikti fizinę ir psichologinę savijautą, nuotaiką, apetitą, energiją bei imuninę sistemą. Apie nepakankamą poilsį gali signalizuoti:
- sunkumas atsikelti ir pradėti dieną;
- didelis nuovargis, mieguistumas ar irzlumas dienos metu;
- sunkumas susikaupti ir atlikti įprastas užduotis.
Geresniam miegui rekomenduojama laikytis pastovaus režimo – kasdien eiti miegoti ir keltis panašiu metu. Prieš miegą taip pat verta skirti laiko atsipalaiduoti.
Maždaug valandą iki miego specialistai pataria vengti telefonų, planšečių ir kompiuterių, nes jų skleidžiama mėlyna šviesa gali apsunkinti užmigimą. Atsipalaiduoti gali padėti skaitymas, meditacija, kvėpavimo pratimai, raminanti muzika ar tinklalaidė. Kai kuriems žmonėms naudinga pasikalbėti su artimuoju arba užrašyti nerimą keliančias mintis.
Prieš miegą taip pat patariama vengti sunkaus maisto, arbatos, kavos ir kitų kofeino turinčių gėrimų. Poilsiui gali padėti ausų kištukai, nutildytas telefonas, užtrauktos užuolaidos, laikrodis, kurio nematyti iš lovos, akių kaukė ar pravertas langas.
Reguliarus fizinis aktyvumas naudingas ne tik kūnui ir bendrai savijautai – jis taip pat gali prisidėti prie geresnės miego kokybės.
