Žolinių savaitgalį Palangoje įvyko skaudi nelaimė – Baltijos jūroje nuskendo vos 17 metų vaikinas iš Lenkijos. Jį įtraukė povandeninė, arba atgalinė, srovė. Kartu su vaikinu skendo ir du jo šeimos nariai – brolis bei sesuo. Septynerių metų mergaitę išgelbėjo tėtis, o 13-metį berniuką ištraukė gelbėtojai. Kovą dėl vaikų gyvybių stebėjo gausiai susirinkę žmonės.
Ši nelaimė dar kartą priminė, kad jūra gali būti itin pavojinga, o vanduo neatleidžia neatsargumo. Todėl besimaudant būtina atsakingai įvertinti Baltijos jūroje slypinčias grėsmes.
Pavojingos povandeninės srovės ir duobės
Povandeninės srovės, dar vadinamos atgalinėmis, kelia rimtą pavojų jūroje besimaudantiems žmonėms. Portalas tv3.lt pasidalijo ankstesniu „Orai ir klimatas Lietuvoje“ įrašu, kuriame aiškinama, kaip atpažinti tokias sroves ir jūroje susidarančias duobes.
Gelbėtojai yra ne kartą įspėję, kad duobės ir atgalinės srovės gali žmogų nešti į jūros gilumą. Iš tokios vietos rekomenduojama plaukti ne tiesiai į krantą, o į vieną iš šonų – ten, kur srovė jau juda kranto link.
„Orai ir klimatas Lietuvoje“ atkreipė dėmesį, kad daugelis žmonių net nežino, kaip atrodo pavojingos duobės, nes jų nėra matę iš viršaus. 2022 metais iš paukščio skrydžio padaryta nuotrauka buvo skirta parodyti jų dydį ir tai, kaip tankiai jos gali būti išsidėsčiusios.
Taip pat patariama stebėti bangas: virš duobių jų keterų gali nesimatyti. Tai, būnant krante, gali būti svarbus ženklas, padedantis suprasti, kur geriau nebristi į vandenį.
Įtraukė srovė: svarbiausia nepradėti panikuoti
Klaipėdos paplūdimio gelbėtojai anksčiau aiškino, kad žmonės dažnai pradeda skęsti patekę į duobę, kai juos atgalinė srovė ima nešti į jūrą. Išsigandęs žmogus ima panikuoti, eikvoja jėgas, prisiryja vandens ir dėl to gali pradėti skęsti.
Jeigu paplūdimyje budi gelbėtojai, patekus į tokią srovę rekomenduojama išlikti ramiam ir stengtis laikytis vandens paviršiuje. Gelbėtojas žmogų turėtų pastebėti ir ištraukti.
Nusprendus išplaukti savarankiškai, reikia judėti ne į krantą, o į jūrą ir tuo pačiu metu plaukti į kairę arba dešinę – taip siekiama pasišalinti iš duobės teritorijos.
Gelbėtojai pataria neplaukti skubiai ir nenaudoti visų jėgų. Ramiai laikantis ant vandens reikėtų judėti palei krantą į vieną iš šonų. Išplaukus iš duobės, pati jūra gali padėti sugrįžti į krantą.
Pasak gelbėtojų, pagrindinė taisyklė – nepanikuoti ir nebandyti kuo greičiau plaukti tiesiai į krantą. Tokios pastangos prilygtų plaukimui prieš upės srovę ir tik greičiau išeikvotų energiją.
Ką daryti pamačius skęstantį žmogų?
Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas yra pabrėžęs, kad pastebėjus skęstantį žmogų pirmiausia būtina kviesti pagalbą ir objektyviai įvertinti savo galimybes prieš lipant į vandenį.
Apie nelaimę reikia pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112, o Palangos paplūdimyje – ir numeriu 1509. Gelbėti į vandenį galima bristi tik įsitikinus, kad mokate plaukti ir sugebėsite padėti. Priešingu atveju vietoj vieno nelaimės ištikto žmogaus gali atsirasti du.
Jeigu nelaimė įvyko ežere, skęstančiajam galima paduoti daiktą, už kurio jis galėtų užsikabinti, pavyzdžiui, kelnes, diržą ar šaką. Taip pat galima mesti kamuolį arba didesnį plastikinį butelį – jie padėtų žmogui išsilaikyti, kol atvyks pagalba.
J. Pirožnikas yra sakęs, kad pradėjus skęsti žmogų dažnai apima panika, todėl labai svarbu jį raminti ir pasakyti, kad pagalba jau iškviesta.
Patekus į srovę nereikėtų jai priešintis ar iš karto išeikvoti visų jėgų. Srovė paprastai trunka neilgai, vėliau ji pasislenka į šoną ir žmogų gali išmesti iš pavojingos vietos.
Gelbėtojų vadas taip pat yra nurodęs, kad duobės skersmuo gali siekti 2–4 metrus, o jų gylis kartais tesiekia 30 centimetrų. Patekus į tokią vietą galima trumpam sulaikyti kvėpavimą, panerti, perplaukti duobę, išpūsti vandenį ir atsistoti.
Nemokantiems plaukti arba nežinantiems, kaip saugiai elgtis vandenyje, rekomenduojama į jūrą bristi ne giliau nei iki juosmens.
Atostogauti besiruošiantiems žmonėms J. Pirožnikas priminė stebėti paplūdimyje iškeltų vėliavų spalvas, būti atsargiems, saugoti save ir saugiai pailsėti.
