Per pastaruosius du dešimtmečius automobilių pirkėjai įprato penkias žvaigždutes laikyti beveik nepriekaištingo saugumo simboliu. Vis dėlto šiemet ši taisyklė pasikeitė: įsigaliojo didžiausia „Euro NCAP“ saugumo vertinimo reforma per 17 metų, tačiau daugelis vairuotojų jos reikšmės dar nepastebėjo.
Nepriklausoma Europos automobilių saugumo vertinimo organizacija „Euro NCAP“ savo protokolus atnaujina kas trejus metus. Tačiau 2026-ųjų pakeitimai gerokai platesni nei įprasta – pati organizacija juos vadina didžiausia peržiūra nuo 2009 metų, kai buvo pradėtas taikyti bendras žvaigždučių reitingas.
Nuo šiol automobiliai vertinami keturiais saugumo etapais, atspindinčiais visą avarijos eigą – nuo jos prevencijos iki gelbėjimo darbų. Kiekviename etape galima surinkti po 100 taškų, o galutinis rezultatas pateikiamas procentais.
Pirmajame, saugaus vairavimo, etape tikrinamos technologijos, padedančios išvengti žmogaus klaidų dar iki kritinės situacijos. Avarijos išvengimo etape vertinama, kaip automobilis aptinka pavojų, įspėja vairuotoją ir prireikus pats siekia užkirsti kelią nelaimei. Apsaugos susidūrimo metu dalis apima kėbulo konstrukciją, saugos diržus ir oro pagalves. Paskutiniame etape nagrinėjama vadinamoji auksinė valanda – pirmosios 60 minučių po avarijos, kai gelbėtojams svarbi kiekviena detalė.
Kiekvienai sričiai nustatyti minimalūs reikalavimai, todėl automobilis negalės gauti aukščiausio įvertinimo, jei viena jo saugumo dalis bus akivaizdžiai silpna. Be to, susidūrimo bandymuose raudonai pažymėta manekeno kūno zona gali apriboti rezultatą iki keturių žvaigždučių.
Pirkėjui tai reiškia vieną svarbų dalyką: 2023 metais gautos penkios žvaigždutės ir toks pats 2026-ųjų įvertinimas nebėra visiškai lygiaverčiai.
Vertinamas ne tik automobilis, bet ir vairuotojo elgesys
Didžiausi pokyčiai susiję su pirmaisiais dviem etapais. Greičio ribojimų atpažinimo sistemos pirmą kartą bus tikrinamos realiame eisme, o ne vien uždarame poligone. Tai reiškia, kad joms teks veikti ir tada, kai kelio ženklus užstoja medžiai, o važiuojamosios dalies linijos yra nusitrynusios.
Automobiliai, pretenduojantys į aukščiausius įvertinimus, turės nuolat stebėti vairuotojo akių kryptį ir galvos padėtį. Papildomų taškų bus galima gauti ir už technologijas, galinčias nustatyti alkoholio ar kitų svaigalų poveikį. Kai kuriems gamintojams tokie reikalavimai nėra netikėti: dar 2023 metais, vertindama „Kia EV9“, organizacija atskirai išskyrė tiksliai veikusią greičio ribojimų atpažinimo sistemą.
Atskirai tikrinama, ar automobilis gali saugiai sustoti, kai vairuotojas nebereaguoja. Taip pat vertinama salone palikto vaiko aptikimo funkcija, ypač svarbi šeimoms, vežančioms mažus vaikus.
Pagalbos vairuotojui sistemos dabar vertinamos ir realaus eismo sąlygomis. Taip siekiama, kad gamintojai jas sureguliuotų ne tik tiksliai, bet ir subtiliai. „Euro NCAP“ pripažįsta sulaukianti skundų dėl pernelyg įkyrių, nuolat pypsinčių asistentų. Naujojo protokolo tikslas – kad pagalba būtų naudinga, o ne skatintų vairuotoją sistemą išjungti, nes išjungtas asistentas nebegali apsaugoti.
Reikšmingi pakeitimai numatyti ir gelbėtojų darbo etape. Elektroninės durų rankenėlės po smūgio turės išlikti veikiančios, o elektromobilių aukštos įtampos baterijas privalės būti galima patikimai atjungti. Plečiamas ir keleivių apsaugos vertinimas: bandymuose atsižvelgiama į skirtingas žmonių grupes – vaikus, vyresnius asmenis ir įvairaus kūno sudėjimo keleivius.
Fiziniai mygtukai sugrįžta į saugumo vertinimą
Naujajame protokole pirmą kartą atskirai vertinamas valdiklių išdėstymas ir jų aiškumas – tai, ką inžinieriai vadina žmogaus ir mašinos sąsaja. Aukščiausio įvertinimo siekiantys automobiliai turės turėti fizinius jungiklius posūkių signalams, avarinei šviesos signalizacijai, garso signalui, valytuvams ir pagalbos iškvietimui.
Vertintojams svarbu, kad šias funkcijas būtų galima valdyti apgraibomis, nenukreipiant akių nuo kelio. Priežastis – saugumas, o ne dizaino pasirinkimai. Tyrimai rodo, kad vos dviem sekundėms nuo kelio nukreiptas žvilgsnis smarkiai padidina avarijos tikimybę. Be to, net paprasta užduotis automobilio ekrane paprastai užtrunka ilgiau nei fizinio mygtuko paspaudimas, kai į jį nereikia žiūrėti.
Tokie reikalavimai nėra palankūs visiems gamintojams. Ekranų kultūrą išpopuliarinusi „Tesla“ net valytuvams valdyti pasirinko ant vairo įrengtą mygtuką. Kritikos dėl valdiklių sulaukė ir „Volkswagen“, jau paskelbęs apie ketinimus sugrįžti prie fizinių mygtukų.
Klimato valdymas į privalomų fizinių valdiklių sąrašą kol kas neįtrauktas, nors kelionėse ši funkcija naudojama itin dažnai. Vis dėlto naujoji kryptis rodo, kad ekranų gausa automobiliuose pasiekė ribą.
Pirmieji modeliai jau įvertinti pagal naujas taisykles
Liepos pradžioje paskelbti pirmieji automobiliai, išbandyti pagal naująjį protokolą. Tarp jų – penkias žvaigždutes gavęs „BMW iX3“. Šiuo atveju svarbu ne vien bendras įvertinimas, bet ir keturi jį sudarantys procentiniai rezultatai: saugos po avarijos etape elektromobilis surinko 95 proc., o avarijos išvengimo dalyje – 83 proc.
Būtent šie skaičiai gali suteikti pirkėjui daugiau informacijos nei pats žvaigždučių skaičius. Todėl lyginant skirtingus modelius verta atkreipti dėmesį į visus keturis procentinius įverčius ir bandymo metus.
Skirtingų laikotarpių vertinimų skirtumą iliustruoja „Kia“ modeliai. „Kia Sportage“ penkias žvaigždutes gavo 2022 metais, kai už suaugusiųjų apsaugą surinko 87 proc.
Kompaktinis elektromobilis „Kia EV4“ 2025 metų gruodį, išbandytas pagal iki tol griežčiausią metodikos redakciją, su „DriveWise“ saugos paketu taip pat pelnė penkias žvaigždutes. Už suaugusiųjų apsaugą jis surinko 84 proc., o už vaikų – 85 proc. Šie rezultatai tebėra galiojantys. Tuo metu naujesnis modelis „Kia K4“ dar laukia vertinimo pagal 2026 metų taisykles.
„Kia“ padėtį stiprina ir tai, kad daugelyje jos modelių, įskaitant „Kia Sportage“ bei elektromobilius, pagrindinės aktyviosios saugos sistemos montuojamos kaip standartinė įranga, o ne siūlomos tik papildomuose paketuose. Gamintojas taip pat išlaiko fizinius valdiklius salone – už tai naujajame protokole skiriami taškai.
Vis dėlto galutinę išvadą pirkėjai turėtų daryti ne iš žvaigždučių skaičiaus. Prieš pasikliaujant įvertinimu būtina patikrinti, kuriais metais automobilis buvo išbandytas, ir peržiūrėti visus keturis procentinius rezultatus. Skirtingų metų penkios žvaigždutės gali atrodyti vienodai, tačiau jų reikšmė ir „perkamoji galia“ skiriasi.
