2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 proc., o vėlesniais metais – dar labiau. Tačiau planas dalį papildomų lėšų pensijoms skirti iš „Sodros“ perviršio sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų.
Apie tai, kaip turėtų būti naudojamas „Sodros“ rezervas ir ar spartesnis pensijų didinimas nekels grėsmės ateityje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.
Didesnėms pensijoms numatytos lėšos iš „Sodros“ perviršio
I. Ruginienė yra sakiusi, kad pensijų indeksavimui bus skiriama gerokai daugiau pinigų, o dalis jų bus paimta iš „Sodros“ perviršio.
D. Dundulio teigimu, viešai skelbiama, kad „Sodroje“ sukaupta apie 6 mlrd. eurų. Ši suma kasmet didėja, jo vertinimu, galbūt maždaug milijardu eurų. Todėl jis mano, kad pensijos galėtų būti keliamos panaudojant būtent papildomai sukauptas lėšas, o ne pagrindinį rezervą.
Ekspertas pabrėžė, kad pensijų didinimas yra sveikintinas, tačiau apgailestavo, jog apie jį kalbama artėjant rinkimams, o ne kadencijos pradžioje. D. Dundulio manymu, svarbiausia, kad didesnės išmokos išliktų ir pasikeitus valdžiai, o sprendimas netaptų trumpalaike, nuo politinių ciklų priklausančia priemone.
Įžvelgia panašumų su laikotarpiu prieš 2009 metų krizę
M. Dubnikovas teigė, kad dabartiniai sprendimai dėl pensijų ir „Sodros“ lėšų nėra atsitiktiniai. Jo vertinimu, svarbu prisiminti, kad buvo pertvarkyta antroji pensijų pakopa, o dėl šios reorganizacijos į „Sodrą“ pateko apie 1,5 mlrd. eurų. Maždaug trečdalis žmonių atsiimtų pinigų buvo grąžinta į „Sodros“ sistemą.
Pasak ekonomisto, šios papildomai atsiradusios lėšos politikams gali atrodyti patraukliai, ypač jeigu prie jų būtų pridėta dalis rezervo, kaupiamo nuo 2009 metų krizės. Taip esą būtų galima dar labiau padidinti pensijas.
M. Dubnikovas perspėjo, kad toks kelias primena laikotarpį prieš 2009 metų krizę, kai rezervai buvo išdalinti. Tuo metu buvo sukauptas maždaug 1 mlrd. eurų rezervas, kuris, jo teigimu, prieš krizę buvo dosniai panaudotas. 2009 metais dėl to prireikė mažinti pensijas, kai kuriais atvejais atidėti jų mokėjimą, o vėliau grąžinti susidariusią skolą pensininkams. Ne visi žmonės šios skolos grąžinimo sulaukė.
Ekonomistas mano, kad dabar vėl rizikuojama naudoti lėšas, kurios turėtų būti skirtos ne geram laikotarpiui, o galimoms krizėms. Jis priminė, kad 2009–2010 metais Estija galėjo be papildomo skolinimosi vykdyti įsipareigojimus ir mokėti pensijas būtent dėl turėto rezervo.
M. Dubnikovo teigimu, vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje sudaro maždaug trečdalį visuomenės. Jie balsuoja, vartoja, gyvena ir prisideda prie naujos kartos ugdymo, todėl, jo vertinimu, būtų liūdna, jei rezervas nukentėtų dėl trumpalaikių politinių tikslų.
Artimiausiais keleriais metais Lietuvoje vyks įvairūs rinkimai: savivaldybių rinkimai numatyti jau kitų metų pradžioje, vėliau vyks Seimo ir prezidento rinkimai. M. Dubnikovas svarstė, kad dėl šio politinio ciklo dalis rinkėjų gali gauti didesnes pensijas, nei numatytų anksčiau sutartos formulės.
Vieno požiūrio į rezervo dydį nėra
Ekonomisto nuomone, pensijų didinimas turėtų būti finansuojamas iš ekonomikos augimo, kuris pastaruosius 10–15 metų buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Jo teigimu, tai būtų tvaresnis kelias nei sukauptų lėšų naudojimas.
D. Dundulis su tokiu vertinimu iš dalies nesutiko. Jis teigė suprantantis planą taip, kad būtų naudojamos ne jau sukauptos lėšos, o tik naujai surenkamas perviršis, o pats rezervas liktų nepaliestas.
Jo manymu, jeigu rezervas ir toliau būtų didinamas, po trejų ar ketverių metų jis galėtų prilygti beveik metinėms „Sodros“ išlaidoms. D. Dundulis teigė, kad reikalinga finansinė „pagalvė“, tačiau jos dydis galėtų siekti apie 50 proc. metinio rezervo.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad laikomi pinigai dėl infliacijos kasmet praranda dalį savo vertės. Todėl, jo vertinimu, pernelyg didelė suma neturėtų būti laikoma nepanaudota, o rezervo dydis neturėtų viršyti 50 proc. metinio poreikio.
M. Dubnikovas priminė, kad pradėjus kaupti rezervą buvo keliamas tikslas turėti vienerių metų rezervą. Šiuo metu toks rezervas, jo vertinimu, galėtų sudaryti apie 8–9 mlrd. eurų. Jis sutiko, kad dėl konkretaus dydžio – vienerių metų ar 50 proc. – galima diskutuoti, tačiau pabrėžė, jog politiniai sprendimai didesnėmis apimtimis išleisti sukauptus pinigus istorijoje dažnai baigdavosi nesėkmingai.
Pasak M. Dubnikovo, šiuo metu kalbama ne apie jau esančių lėšų panaudojimą, o apie lėtesnį rezervo kaupimą. Be to, galimybes išleisti visą sukauptą sumą riboja valstybės skolos balansavimas kartu su „Sodros“ biudžetu. Nors dėl gynybos ir kitų ypatingų aplinkybių balansą galima keisti, visiško rezervo ištuštinimo, jo manymu, neturėtų būti.
Vis dėlto ekonomistui nerimą kelia siekis daugiau pinigų skirti dabar, galimų ateities krizių sąskaita.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną pateikiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
