Iki svarbaus susitikimo liko vos pusvalandis, tačiau netikėtai ima raižyti pilvą? Prieš egzaminą dažniau norisi į tualetą, o įtemptą savaitę vakarais pučia pilvą, nors valgėte įprastai? Tai nebūtinai sutapimas – žarnynas gali itin jautriai reaguoti į emocinę būseną.
Apie stresą kartais pirmiausia praneša ne neramios mintys ar suprastėjęs miegas, o pilvo simptomai. Gali atsirasti spazmai, pūtimas, pakisti tuštinimasis. Žmonėms, turintiems dirgliosios žarnos sindromą (DŽS), įtampa šiuos pojūčius gali dar labiau sustiprinti. Kodėl taip nutinka ir kas gali padėti?
Kaip emocijos veikia žarnyną?
Smegenys ir žarnynas nuolat keičiasi signalais, todėl jų ryšys nėra vien teorinis. Ši sąveika veikia žarnyno jautrumą ir judesius, tad emociniai pokyčiai gali pasireikšti visiškai realiais fiziniais simptomais.
Dėl to prieš nemalonų pokalbį, darbo pristatymą ar ankstyvą skrydį vienam žmogui gali staiga prireikti tualeto, kitam prasidėti spazmai ar pūtimas, o trečiam – sulėtėti žarnyno veikla.
DŽS varginami žmonės šį ryšį gali jausti dar stipriau. Jų žarnynas kartais jautriau reaguoja į įprastą dujų ar žarnyno turinio kiekį, o maistas virškinamuoju traktu gali judėti per greitai arba per lėtai. Todėl vienu metu gali varginti viduriavimas, kitu – vidurių užkietėjimas.
Stresas nelaikomas pačia DŽS priežastimi, tačiau įtemptu metu jau esami simptomai gali paaštrėti. Tad ne visada atsakymą į klausimą „ką vakar valgiau?“ galima rasti vien maisto racione.
Įtampa pakeičia ne tik savijautą, bet ir dienos ritmą
Stresą patiriantys žmonės dažnai keičia ir kasdienius įpročius: pusryčiauja paskubomis, pietauja prie kompiuterio, išgeria daugiau kavos, o vakare stengiasi atsigriebti didesne vakariene.
Tokie pokyčiai gali papildomai apsunkinti jautresnį žarnyną. Vertinant savijautos pablogėjimą, verta prisiminti ne tik suvalgytą maistą, bet ir valgymo aplinkybes, miego trukmę bei bendrą dienos ritmą.
Norint išsiaiškinti, kas labiausiai susiję su simptomais, galima kelias savaites juos registruoti: užrašyti, kada atsirado nemalonūs pojūčiai, ką tą dieną valgėte, kiek miegojote ir kaip praėjo diena. Taip gali paaiškėti, kad pilvas dažniau reaguoja ne į konkretų produktą, o į intensyvesnį gyvenimo tempą ir poilsio trūkumą.
Tokie užrašai taip pat padeda išvengti skubotų išvadų apie maistą. Tą patį patiekalą skirtingomis dienomis organizmas gali toleruoti nevienodai, nes svarbios gali būti porcijos dydis, valgymo laikas, miego kokybė ir bendras režimas.
Ką galima padaryti, kai stresas „nusėda“ pilve?
Pastebėjus ryšį tarp įtemptų dienų ir žarnyno savijautos, verta pradėti nuo kasdienių pokyčių, kuriuos galima kontroliuoti. Svarbu daugiau dėmesio skirti reguliariam dienos ritmui, valgymo aplinkybėms, miegui ir poilsiui.
Naudinga pasirūpinti ir pačios įtampos mažinimu. Nebūtina rinktis sudėtingų metodų – po sunkios darbo dienos gali padėti pasivaikščiojimas, lengvas sportas, keliolika minučių be telefono ar kita veikla, leidžianti atsitraukti nuo skubėjimo. Reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymo būdai taip pat rekomenduojami žmonėms, kuriuos vargina DŽS simptomai.
Net pakoregavus dienotvarkę ir skyrus daugiau laiko poilsiui, pilvo pūtimas, skausmas, spazmai ar viduriavimas kartais gali sugrįžti. Tokiais atvejais galima rinktis „Ibesan“. Ši priemonė gali padėti sumažinti su susikaupusiomis dujomis susijusį diskomfortą ir prisidėti prie normalesnės žarnyno peristaltikos. Prieš vartojimą būtina perskaityti informaciniame lapelyje pateiktą informaciją ir laikytis vartojimo nurodymų.
Vis dėlto pasikartojančių simptomų nereikėtų automatiškai priskirti vien stresui. Jei nemalonūs pojūčiai dažnėja arba ima trukdyti įprastai veiklai, verta kreiptis į gydytoją. Nedelsiant konsultuokitės su specialistu, jei kartu krenta svoris, išmatose pastebite kraujo ar jaučiate neįprastai stiprų skausmą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
