Po atostogų į namus neretai grįžtama ne tik su naujais įspūdžiais, bet ir keliais papildomais kilogramais. Šeimos gydytoja Gabrielė Gergelienė paaiškina, kada toks svorio pokytis gali būti laikinas, o kada jau verta ieškoti sveikatos problemų.
Gydytoja pirmiausia pataria įvertinti kasdienius įpročius ir bent dvi savaites sugrįžti prie įprasto režimo: reguliariai miegoti, maitintis taip, kaip įprasta, daugiau judėti ir gerti pakankamai vandens. Pasak jos, svoris labai dažnai negrįžta į ankstesnį lygį savaime.
Poilsio metu svoris gali padidėti dėl sūresnio ar kaloringesnio maisto, alkoholio, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir pasikeitusio miego režimo. Jeigu šie pokyčiai buvo trumpalaikiai, tikėtina, kad laikinas bus ir svorio prieaugis. Tačiau išliekantis ar toliau didėjantis svoris, ypač jei problema kartojasi kelerius metus, yra priežastis pasitarti su gydytoju.
Į medikus rekomenduojama kreiptis nedelsiant, jei per kelis mėnesius priaugama 5–10 kilogramų, nors gyvenimo būdas iš esmės nepasikeitė, arba jei svoris kasmet nuosekliai didėja. Tokiais atvejais vien savo pastangų gali nepakakti.
Sunerimti taip pat reikėtų, jei KMI tampa didesnis nei 25 kg/m² ir kartu pasireiškia padidėjęs kraujospūdis, dusulys, knarkimas, mieguistumas dieną, nuolatinis nuovargis, sustiprėjęs troškulys ar dažnas šlapinimasis. Šie simptomai gali būti susiję ne tik su antsvoriu ar nutukimu, bet ir su jų komplikacijomis, pavyzdžiui, hipertenzija, padidėjusiu gliukozės ar lipidų kiekiu kraujyje bei miego sutrikimais.
Ką vertina gydytojas, kai svoris pradeda augti?
Svorio vertinimas prasideda nuo pasvėrimo. Vienas pagrindinių rodiklių yra kūno masės indeksas, arba KMI. 25–29,9 kg/m² KMI reiškia antsvorį, o 30 kg/m² ir didesnis – nutukimą. KMI galima apskaičiuoti ir savarankiškai, pavyzdžiui, naudojantis skaičiuokle tinklalapyje manosvoris.lt. Svarbu žinoti ne tik savo rodiklį, bet ir stebėti, kaip jis keičiasi bėgant metams.
Gydytojas taip pat įvertina liemens apimtį, liemens ir klubų santykį, ankstesnius svorio pokyčius, bandytas svorio kontrolės priemones, mitybą, fizinį aktyvumą, miego kokybę, emocinę būklę, vartojamus vaistus ir gretutines ligas. Prireikus atliekami gliukozės, lipidų, kepenų fermentų, inkstų funkcijos ir skydliaukės rodiklių tyrimai.
Reikšminga gali būti ir šeimos ligų istorija. Jei artimieji serga nutukimu, 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar širdies ir kraujagyslių ligomis, rizika susidurti su panašiomis problemomis gali būti didesnė.
Genetika gali lemti polinkį į tam tikras ligas, tačiau ji nėra galutinis nuosprendis. Paveldimas polinkis, o ne neišvengiamas likimas. Todėl žmogus, kuriam sunku kontroliuoti svorį, neturėtų būti laikomas tingiu ar neturinčiu valios.
Nutukimas – lėtinė liga, o ne valios trūkumas
Gydytojos teigimu, svarbu atskirti vienkartinį svorio padidėjimą nuo antsvorio ar nutukimo. Nutukimas nėra vien išvaizdos ar papildomų kilogramų klausimas – tai lėtinė liga, ilgainiui galinti paskatinti hipertenziją, širdies ligas, insultą, kai kurias vėžio formas ir kepenų suriebėjimą. Dėl to reikalinga diagnostika, gydymo planas, ilgalaikė stebėsena ir pagalba.
Riebalinis audinys yra biologiškai aktyvus organas, išskiriantis hormonus ir uždegiminius mediatorius. Kai jo, ypač pilvo srityje, susikaupia per daug, organizme gali stiprėti lėtinis uždegimas, atsparumas insulinui, sutrikti lipidų apykaita ir kraujagyslių funkcija. Tai didina 2 tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, dislipidemijos, miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Nutukimas taip pat siejamas su obstrukcine miego apnėja.
Nors nutukimui nustatyti ir gydyti yra parengtos rekomendacijos, ši tema vis dar dažnai aptariama per gėdos, valios ar išvaizdos prizmę. Tokia stigma gali sutrukdyti žmogui laiku kreiptis pagalbos ir atvirai kalbėtis apie gydymo galimybes.
Kasdienėje praktikoje, pasak G. Gergelienės, arterine hipertenzija ar cukriniu diabetu sergantys žmonės paprastai neprašo metus palaukti ir stebėti, kas bus. Tačiau kalbant apie antsvorį ir nutukimą toks delsimas vis dar pasitaiko, nors tai yra lėtinė liga, turinti diagnostiką, ligos kodą ir gydymo būdus.
Veiksmingam rezultatui reikia ne trumpalaikės dietos, o plano
Nustačius antsvorį ar nutukimą, gydymas pradedamas nuo individualaus plano. Jame atsižvelgiama į mitybą, fizinį aktyvumą, miego higieną, emocinę sveikatą, tyrimų rezultatus, gretutines ligas ir realias žmogaus galimybes keisti kasdienius įpročius. Daugeliu atvejų gydymą gali pradėti ir koordinuoti šeimos gydytojas, o prireikus į procesą įtraukiami kiti specialistai.
Gydytoja pacientams pabrėžia, kad tai bus ilgalaikis bendradarbiavimas. Ji gali atlikti ištyrimą ir nustatyti ligą, tačiau be paties paciento įsitraukimo gydymo rezultato pasiekti nepavyks.
Jei per 6 mėnesius vien gyvensenos pokyčiais užsibrėžtų tikslų pasiekti nepavyksta, gali būti skiriamas medikamentinis nutukimo gydymas. Jis taip pat gali būti taikomas kartu su gyvensenos korekcija žmonėms, kurių svoris daug metų didėja ir kurie jau yra išbandę įvairias dietas bei kitus pokyčius.
Viena iš galimybių – GLP-1 receptorių agonistų klasės vaistai, tarp jų semagliutidas. Jis veikia alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus: sumažėja apetitas, susilpnėja nuolatinis minčių apie maistą srautas, suvartojama mažiau kalorijų ir mažėja svoris. Tokį gydymą gali paskirti tik gydytojas, įvertinęs konkretaus žmogaus būklę, gretutines ligas ir indikacijas.
Klinikinių tyrimų duomenimis, antsvorio turintiems ar nutukusiems pacientams šis gydymas gali padėti sumažinti ir išlaikyti mažesnį svorį, taip pat mažinti didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių, tokių kaip širdies smūgis ar insultas, riziką.
Ilgalaikius rezultatus ir geresnę sveikatą užtikrina nuoseklus gydymo rekomendacijų laikymasis: gyvensenos pokyčiai, o prireikus – gydytojo paskirti vaistai. Nutukimo gydymas, kaip ir kitų lėtinių ligų atveju, gali apimti ilgalaikę stebėseną, gyvensenos korekciją, medikamentinį gydymą ar net operaciją.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
