Rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusi stipri audra paliko dalį vartotojų be elektros. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad būtina patikslinti žalos kompensavimo tvarką, o dėl netinkamo ESO informavimo atsakingi žmonės turėtų atsakyti už savo sprendimus.
Pirmadienį Vilniuje žurnalistams jis sakė, kad gyventojus ypač supykdė pranešimai apie esą pašalintus audros padarinius, nors dalis žmonių tuo metu vis dar neturėjo elektros. Prezidento vertinimu, tai tebuvo komunikacinė žinutė, neatspindėjusi realios padėties.
G. Nausėda pabrėžė, kad tokių situacijų ateityje reikėtų išvengti, o už jas atsakingi asmenys turi prisiimti atsakomybę.
Prezidentas taip pat nurodė, jog audra išryškino kai kurių pajėgumų ir taikomų algoritmų trūkumus. Vis dėlto, jo teigimu, stichijos mastas buvo toks didelis, kad tikėtis visus padarinius pašalinti per dvi ar tris dienas nebūtų buvę realu. G. Nausėda sakė, kad ESO darė tai, ką galėjo.
Generatoriai tapo viena svarbiausių pamokų
Pasak prezidento, po audros buvo išmokta svarbi pamoka – elektros generatoriai gali padėti greičiau likviduoti stichijos padarinius ir sumažinti jų poveikį. Todėl, jo manymu, ateityje generatorių pajėgumus reikėtų gerokai padidinti.
G. Nausėda teigė, kad savivaldybės iš šios situacijos taip pat išsinešė skirtingas pamokas apie pasirengimą ekstremaliems įvykiams. Kai kurios jų laiku reagavo ir generatoriais apsirūpino iš savo atsargų, o vėliau – ir iš valstybės rezervų, kai tam buvo suteiktas leidimas. Tuo metu kitos savivaldybės, prezidento vertinimu, daugiau dėmesio skyrė viešiesiems ryšiams nei realiam audros padarinių likvidavimui.
Prezidentas taip pat kalbėjo apie elektros linijų kabeliavimą – miškingose vietovėse esančių oro linijų keitimą požeminiais kabeliais. Jo teigimu, jei artimiausiu metu pasikartotų panašaus masto stichinė nelaimė, vien ši priemonė problemos neišspręstų.
G. Nausėda priminė, kad jo iniciatyva kabeliavimas savivaldybėse jau pradėtas, o kai kurios iš jų nutiesė nemažai požeminių linijų. Tačiau visos šalies mastu, atsižvelgiant į bendrą elektros tinklų ilgį, visiškai pakeisti linijas kabeliais būtų neįmanoma arba tam prireiktų labai daug laiko.
Prezidento teigimu, kabeliavimas yra ilgalaikis procesas, o generatoriais galima būtų apsirūpinti per gerokai trumpesnį laiką. Tai leistų kitą krizę ar stichinę nelaimę pasitikti geriau pasirengus.
