Vasarą šalies pakelėse, miestų aikštėse ir turgavietėse gausu braškių, trešnių, pomidorų, agurkėlių, arbūzų bei kitų sezoninių gėrybių. Vis dėlto pirkėjai viešojoje erdvėje neretai dalijasi ne tik rekomenduojamomis prekybos vietomis, bet ir istorijomis apie nekokybišką produkciją.
Prekyba lauke turi atitikti nustatytus reikalavimus
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pabrėžia, kad sezoninė prekyba lauke negali vykti bet kur ir bet kokiomis sąlygomis. Prekybos veikla turi būti registruota, turi būti laikomasi higienos reikalavimų, o parduodama produkcija – kokybiška. Būtent šias sritis VMVT vertina atlikdama patikrinimus.
VMVT Panevėžio apygardos paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė inspektorė Donata Bareišienė teigia, kad atsakomybė tenka ne tik tvarkingą prekybos vietą turinčiam pardavėjui. Pirkėjui turi būti aišku, kokį produktą jis perka, iš kur jis atkeliavo, kaip laikomas ir ar tinkamai paženklintas.
Anot jos, vien kainos nurodymo nepakanka – vartotojui turi būti pateikta visa privaloma informacija, kad jis galėtų priimti pagrįstą sprendimą ir pasitikėtų maisto sauga bei kokybe.
Uogomis, vaisiais ar daržovėmis prekiauti sezoniškai galima tik oficialiai įregistravus veiklą VMVT teritoriniame skyriuje. Tokia registracija rodo, kad prekiautojas yra susipažinęs su pagrindiniais maisto saugos reikalavimais.
Produkcija negali gulėti ant žemės
Visoje Lietuvoje prekybos vietoms taikomos tos pačios taisyklės. Parduodami produktai turi būti apsaugoti nuo dulkių, lietaus, tiesioginio kontakto su praeivių drabužiais ir kenkėjų.
Maistas negali liestis su žeme. Jis turi būti laikomas maistui skirtose talpose, dėžėse ar padėkluose, pakeltuose nuo paviršiaus.
Ne mažiau svarbus ir ženklinimas. Kainos etiketėje privalo būti nurodytas produkto pavadinimas, kaina, kilmės šalis, kokybės klasė, veislė ir tiekėjo duomenys. Kilmės šalis ypač aktuali uogų sezono metu, kai pirkėjai dažnai ieško vietos augintojų produkcijos.
Ekologiški produktai turi būti laikomi atskirai nuo įprastinės produkcijos, o pardavėjas privalo turėti jų ekologiškumą patvirtinantį sertifikatą. Visa informacija pirkėjams turi būti pateikta lietuvių kalba, aiškiai ir įskaitomai.
„Lietuvišką“ derlių turi pagrįsti dokumentais
Vienas sudėtingiausių uždavinių – nustatyti, ar po lietuviškos produkcijos ženklu iš tiesų neparduodamos importuotos uogos ar daržovės. Kėdainiuose, kur pirkėjai tikisi iš vietos laukų atvežto derliaus, ši problema ypač jautri.
VMVT specialistai kilmę tikrina pagal produktų atsekamumą. Inspektoriai prašo pateikti ne tik sertifikatus, bet ir krovinio važtaraščius bei įsigijimo dokumentus.
Jeigu pardavėjas tvirtina, kad braškes užaugino pats, jis turi pagrįsti turimą žemės plotą ir planuojamą derlių. Ekologiniai ūkiai taip pat privalo turėti galiojantį sertifikatą, kurį pirkėjas turi teisę pamatyti.
Prekyba neįregistravus veiklos užtraukia atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 127 straipsnį. Už šiurkščius higienos pažeidimus taikomas ANK 45 straipsnis.
Jeigu nustatoma, kad prekybos sąlygos kelia tiesioginę grėsmę vartotojų sveikatai, informacija perduodama VMVT Poveikio priemonių taikymo skyriui. Tokiu atveju veikla gali būti sustabdyta nedelsiant.
Jei uogos sugedusios, veikite iš karto
Pasitaiko, kad iš pažiūros šviežių braškių indelyje gražios būna tik viršutinės uogos, o apačioje randama parūgusių, sutrintų ir vartoti nebetinkamų vaisių. Tokia situacija sukelia ne tik nusivylimą, bet ir klausimą, kaip elgtis, ypač jei pirkimo kvitas neišsaugotas.
VMVT rekomenduoja pirmiausia grįžti pas pardavėją ir pareikalauti atlyginti žalą – tai galima daryti ir neturint kvito. Jei susitarti nepavyksta, reikėtų surinkti kuo daugiau įrodymų: nufotografuoti nekokybišką produkciją, išsaugoti kvitą, jeigu jis buvo išduotas, taip pat užrašyti tikslią prekybos vietą, laiką ir pardavėjo duomenis.
Turint šią informaciją, galima kreiptis į VMVT. Tarnyba pabrėžia, kad kuo daugiau duomenų pateikia vartotojas, tuo greičiau ir veiksmingiau galima įvertinti situaciją bei prireikus atlikti patikrinimą.
VMVT taip pat ragina prekybininkus nelaukti inspektorių apsilankymo ir patiems periodiškai pasitikrinti savo veiklą pagal tarnybos parengtas rekomendacijas. Bendras tikslas – kad vartotojus pasiektų saugios, šviežios ir sąžiningai užaugintos vasaros gėrybės.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
