Pravieniškių kalėjime penki nuteistieji užpuolė kitą kalinį ir jį sumušė metaliniais strypais, medine lenta bei kėdėmis. Vyras patyrė kaukolės ir rankų kaulų lūžius.
Nukentėjusiojo atstovas siekė, kad išpuolis būtų pripažintas pasikėsinimu nužudyti, tačiau Kauno apygardos teismas tokios išvados nepadarė. Darius (visi straipsnyje minimi vardai pakeisti – aut. past.), Tadas, Arūnas, Ernestas ir Dovydas pripažinti kaltais dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Balandžio 11-osios vakarą, apie 19.30 val., vyrai buvo Pravieniškių kalėjimo 14-ojo būrio patalpose. Ten jie užpuolė nuteistąjį Mantą. Teismas nustatė, kad Tadas metaliniu strypu smogė penkis kartus, Arūnas medine lenta sudavė septynis smūgius, Dovydas ir Ernestas kėdėmis smogė po penkis kartus, o Darius metaliniu strypu trenkė septynis kartus.
Viskas prasidėjo nuo ginčo prie taksofono
Mantas teisme pasakojo, kad maždaug pusvalandį prieš užpuolimą susiginčijo su Dovydu dėl eilės prie taksofono. Tarp vyrų kilo žodinis konfliktas.
Vėliau prie Manto priėjęs Tadas pasiūlė pasikalbėti. Nuteistasis nuėjo kartu, tačiau netrukus suprato patekęs į iš anksto parengtą pasalą.
Nukentėjusysis teigė, kad prasidėjus smūgiams manė, jog bus nužudytas. Smūgių esą buvo tiek daug, kad jis jų nebeskaičiavo.
Mantas bandė gintis rankomis, kėde ir šalia buvusia patalyne. Po pirmųjų smūgių jis mėgino užsidaryti savo gyvenamojoje patalpoje, tačiau užpuolikai į ją pateko ir toliau smurtavo.
Per išpuolį vyrui lūžo kairysis alkūnkaulis ir kairė kaktikaulio pusė, po galvos smegenų dangalais išsiliejo kraujas. Taip pat buvo sužalota galva, rankos ir kojos. Dėl patirtų lūžių jis sirgo ilgiau nei 10 dienų.
Teismas kaltinamųjų pasakojimais nepatikėjo
Visi penki kaltinamieji savo kaltę neigė. Kai kurie tvirtino Mantą beveik nepažinoję, kiti sakė tuo metu buvę kitose patalpose.
Dovydas pripažino tik konfliktą prie taksofono. Jo teigimu, tokie žodžiai kaip „dusk, ožy“ buvo įžeidimai, bet ne grasinimas susidoroti.
Teismas šiais pasakojimais nepatikėjo. Mantas per visą procesą iš esmės nuosekliai nurodė jį užpuolusius asmenis. Jo parodymus patvirtino liudytojų pasakojimai, medicinos dokumentai ir įvykio vietoje rastos sulaužytos kėdės bei medinė lenta.
Vaizdo įrašuose matyti, kad į būrio patalpas Mantas grįžo nesužalotas, o vėliau išėjo su rankšluosčiu ant kraujuojančios galvos.
Teisėjų kolegija kaltinamųjų neigimą įvertino kaip pasirinktą gynybos būdą, kuriuo siekta išvengti atsakomybės.
Pasikėsinimo nužudyti požymių teismas nenustatė
Manto atstovas prašė penkių vyrų veiksmus kvalifikuoti kaip pasikėsinimą nužudyti. Pats nukentėjusysis aiškino jautęs grėsmę dėl bendradarbiavimo su kalėjimo administracija.
Vis dėlto teismas nustatė, kad objektyviais duomenimis patvirtintas konflikto motyvas buvo Manto ir Dovydo ginčas prie taksofono. Byloje nepakako įrodymų, jog kaltinamieji būtų siekę būtent jo mirties.
Nuosprendyje taip pat pažymėta, kad užpuolikai turėjo jėgos persvarą, naudojo pavojingus daiktus, o niekas jų veiksmų nesustabdė. Teismo vertinimu, jeigu vyrai būtų norėję nužudyti Mantą, jie turėjo galimybę tai padaryti.
Todėl jų veiksmai įvertinti pagal faktiškai kilusias pasekmes – kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Penkiems nuteistiesiems skirtos laisvės atėmimo bausmės
Už šį nusikaltimą kiekvienam vyrui skirta po 2 metus laisvės atėmimo.
Kadangi kai kurie nuteistieji dar atliko ankstesnes bausmes, bendri terminai skiriasi. Tadui skirta 6 metų 9 mėnesių ir 27 dienų, Arūnui – 5 metų 7 mėnesių ir 16 dienų, Ernestui – 3 metų 4 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmės. Dariui ir Dovydui už šią bylą skirta po 2 metus.
Be to, iš visų penkių nuteistųjų solidariai Manto naudai priteista 8 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
