Liepos pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda vetavo įstatymo pataisas, kuriomis buvo siekiama atsisakyti griežtesnių sąlygų pagrindiniam išsilavinimui įgyti. Kartu šalies vadovas pasiūlė trejiems metams – iki 2029-ųjų – nukelti vadinamojo PUPP slenksčio taikymą dešimtokams.
Apie tolesnius sprendimus ir švietimo sistemos prioritetus naujienų portalo tv3.lt laidoje kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Prezidento veto vertina pagarbiai
Ministrė teigė gerbianti prezidento veto, tačiau galutinį sprendimą dėl tolesnės tvarkos turės priimti Seimas. Pasak jos, svarbiausia kalbėti apie ugdymo kokybę, mokinių pasiekimus ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus.
Ankstesnė Vyriausybė buvo numačiusi, kad slenkstis turėtų įsigalioti dar 2024 metais. Pagal tokią tvarką mokinys, neišlaikęs matematikos arba lietuvių kalbos patikrinimo, negalėtų tęsti mokymosi gimnazijos klasėje.
Vis dėlto netrukus paaiškėjo, kad šiam sprendimui įgyvendinti kyla daug sunkumų, todėl jo įsigaliojimas buvo atidėtas dvejiems metams. Per tą laiką papildomų sprendimų taip ir nebuvo priimta.
Švietimo ministerija siūlė slenksčio atsisakyti, nes valstybės pareiga, ministrės teigimu, yra laiku pastebėti mokinio spragas ir suteikti jam pagalbą. Siekiama, kad mokinys, pasiekęs 10 ar 12 klasę, galėtų išlaikyti pasiekimų patikrinimus.
Prezidento siūlymas atidėti slenkstį iki 2029 metų, anot R. Popovienės, suteiktų laiko pasirengti ir rasti sprendimus. Tačiau pati problema dėl to neišnyksta.
Neišlaikius PUPP gresia labai ribotas pasirinkimas
Ministrė atkreipė dėmesį, kad neišlaikęs pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo mokinys negautų pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo. Dėl to jo galimybės rinktis tolesnį kelią, pavyzdžiui, profesinėje mokykloje, būtų gerokai apribotos.
Turėdamas tik pradinio išsilavinimo pažymėjimą, jis galėtų rinktis tik žemiausio, antrojo lygio kvalifikacijos programą. Tokių programų yra nedaug – jos daugiausia skirtos vaikams, turintiems ypatingų specialiųjų poreikių, ir asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų.
Šiuo metu matematikos patikrinimo nepasisekė išlaikyti maždaug 5 tūkst. vaikų. Kadangi mokslas Lietuvoje privalomas iki 16 metų, šie mokiniai galėtų nesirinkti net ir žemiausio lygio kvalifikacijos programų, tačiau visoje šalyje tokioms programoms tėra apie 1 tūkst. vietų.
Numatomu pereinamuoju laikotarpiu ketinama daugiau dėmesio skirti pagalbai mokiniams, profesiniam orientavimui ir karjeros specialistų stiprinimui. Valstybė jau skiria ir apmoka 20 konsultacijų valandų, tačiau dalis vaikų į konsultacijas neateina. Todėl svarbu užtikrinti ne tik paslaugų prieinamumą, bet ir tai, kad mokiniai jomis iš tiesų pasinaudotų bei galėtų užpildyti mokymosi spragas.
Gerosios praktikos jau taikomos kai kuriose savivaldybėse, tarp jų – Marijampolės. Jose veikia išsamesnė pagalbos mokiniui sistema. Ministerija ketina ieškoti tokių pavyzdžių ir siekti, kad jie būtų pritaikyti visose savivaldybėse, nes mokinių rezultatai skirtingose vietovėse nevienodi.
Pagalbos, pasak ministrės, reikia ieškoti anksčiau
R. Popovienės teigimu, matematikos ir lietuvių kalbos patikrinimų rezultatus lemia skirtingi vaikų gebėjimai. Vieniems geriau sekasi humanitariniai dalykai, kitiems – tikslieji mokslai. Todėl svarbiausia problemas pastebėti dar žemesnėse klasėse ir laiku suteikti reikalingą pagalbą.
Šį poreikį, pasak ministrės, pabrėžia ir mokytojai. Siekiama nuo mažens nustatyti, kur mokiniui sekasi sunkiau, padėti išlyginti spragas ir neleisti joms kauptis iki pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo.
Kita vertus, nemažai mokinių patikrinimus išlaiko gerai, o dalis dešimtokų profesinį mokymą renkasi sąmoningai. Šis kelias tampa vis populiaresnis: pernai po 10 klasės profesines mokyklas pasirinko apie 4 tūkst. vaikų, o šiemet jų buvo beveik 5,5 tūkst.
Technologijos keičia mokinių įpročius, tačiau rezultatai nėra vien neigiami
Ministrė taip pat kalbėjo apie technologijų įtaką vaikų įgūdžiams. Gyvenant sparčiai besikeičiančiame technologijų amžiuje, jauni žmonės daugiau naudojasi technologijomis, tačiau gali mažiau rašyti ar rečiau lavinti kitus įgūdžius.
Vis dėlto R. Popovienė ragino nedaryti vienareikšmiškai pesimistinių išvadų. Lietuva dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose tyrimuose, tarp jų – ketvirtokų ir aštuntokų vertinimuose bei EBPO PISA penkiolikmečių skaitymo, gamtamokslinio ir matematinio raštingumo tyrime.
Jeigu mokytojai pastebi tam tikras tendencijas, reikėtų kartu vertinti ugdymo metodikas, programas ir kitas sritis. Šia kryptimi jau dirbama: organizuojami mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai, peržiūrimos ugdymo programos, o sprendimų ieškoma bendradarbiaujant su pedagogais ir švietimo ekspertais.
Kalbėdama apie bazines matematikos žinias, ministrė pabrėžė, kad Lietuvos mokinių rezultatai nėra tokie prasti, kaip kartais teigiama. TIMSS tyrime ketvirtokai pagal matematikos ir gamtos mokslų pasiekimus yra tarp Europos lyderių. Aštuntokų rezultatai siekia Europos šalių vidurkį, o penkiolikmečių pasiekimai taip pat yra aukštesni už Europos Sąjungos šalių vidurkį.
Kasdienės svarbiausios naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai laidoje „Dienos pjūvis“ skelbiami naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
