Rusijai kare prieš Ukrainą netikėtai palankios tapo Europą užklupusios karščio ir sausros bangos. Apie tai rašo „Newsweek“.
Prasidėjus plataus masto invazijai, Dunojus tapo vienu svarbiausių alternatyvių Ukrainos grūdų eksporto kelių, nes Juodosios jūros maršrutai tapo pernelyg pavojingi. Vis dėlto šią vasarą situaciją apsunkino smarkiai kritęs vandens lygis Rumunijoje – dėl to sutriko laivyba ir elektros energijos gamyba.
Tuo pat metu Rusija sustiprino atakas prieš Ukrainos uostus Odesos regione. „Newsweek“ nurodo, kad vien liepą užregistruoti 35 smūgiai uostuose esantiems laivams, 22 išpuoliai prieš jūroje buvusius laivus ir 67 atakos prieš uostų infrastruktūrą.
Rugpjūčio 9-ąją Rusijos pajėgos smogė ir tiltui, jungiančiam Odesos regioną su Moldovos bei Rumunijos kryptimis.
Karo studijų institutas (ISW) vertino, kad šiuo smūgiu galėjo būti siekiama sutrikdyti sausumos transporto kelią, kuris naudojamas dėl problemų su grūdų eksportu jūra.
Ukraina atsarginius eksporto sprendimus pradėjo kurti dar anksčiau. Rusijai užblokavus Juodosios jūros uostus, grūdai imti gabenti geležinkeliais, sunkvežimiais, baržomis, taip pat per Dunojaus uostus Izmajilį ir Renį.
Tačiau publikacijos autorius pažymi, kad dabartiniai įvykiai atskleidė esminį šios sistemos pažeidžiamumą: alternatyvūs maršrutai taip pat priklauso nuo oro sąlygų, o be to, vienu metu gali tapti Rusijos atakų taikiniais.
„Newsweek“ teigimu, šią problemą iš dalies pripažįsta ir pati Rusija. Rugpjūčio 10 dieną Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos Tarptautinio žemės ūkio verslo ir maisto saugumo centro vadovas Anatolijus Tichonovas valstybinėje naujienų agentūroje TASS paskelbė straipsnį.
Jame jis prognozavo, kad Europoje didės Ukrainos grūdų paklausa, tačiau kartu mažės šalies galimybės juos eksportuoti. Leidinys rašo, kad Rusija siekia šią padėtį panaudoti savo interesams. Publikacijoje teigiama, jog, Tichonovo vertinimu, Maskva turėtų pasinaudoti susidariusia situacija.
Panaši priklausomybė nuo gamtinių sąlygų išryškėjo ir energetikos srityje. Rusijos smūgiai sunaikino didelę dalį Ukrainos elektros gamybos pajėgumų, todėl šalis buvo priversta daugiau elektros importuoti iš Europos.
Tačiau Europos energetikos infrastruktūra taip pat priklauso nuo vandens išteklių. Vengrijos Pakšo atominė elektrinė dėl žemo Dunojaus lygio turėjo reikšmingai sumažinti savo pajėgumą. Su panašia problema susidūrė ir Rumunijos Černavodės atominė elektrinė.
Rugpjūčio 11 dieną jos operatorė „Nuclearelectrica“ perspėjo, kad Rumunijai gali tekti sustabdyti paskutinį veikiantį reaktorių.
Sausra Ukrainoje taip pat skatina gaisrus ir apsunkina vandens tiekimą. 2024 metais šalyje išdegė maždaug 965 tūkst. hektarų teritorijos – daugiau nei dvigubai daugiau nei visoje Europos Sąjungoje.
Karštis ir sausi orai dar labiau padidina dėl apšaudymų kylančių gaisrų žalą, o minos ir sunaikinta infrastruktūra apsunkina gelbėjimo darbus.
Publikacijoje pabrėžiama, kad Rusija ne vienerius metus siekė didinti Ukrainai tenkančius sunkumus. Karštesnė, sausesnė ir gaisrams jautresnė Europa šią naštą gali dar labiau padidinti. Nors Vladimiras Putinas negali kontroliuoti šių gamtos reiškinių, Rusija vis tiek gali bandyti iš jų gauti naudos.
Ukrainos grūdų eksportas
UNIAN skelbė, kad dėl intensyvių Rusijos atakų grūdų eksportas per giliavandenius Ukrainos uostus faktiškai sustojo. Dauguma didžiųjų prekybininkų nutraukė supirkimą, o dalis terminalų sustabdė veiklą.
Laivų savininkai taip pat vengia plaukti į Ukrainos uostus, nes tai kelia pavojų.
Dėl susidariusios padėties Ukrainos vidaus rinkoje sumažėjo rapsų ir grūdų kainos. Tuo metu per Rumuniją organizuojami alternatyvūs eksporto maršrutai tebėra brangūs.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
