Gelbėtojai nuolat perspėja apie Baltijos jūroje slypinčius pavojus, tačiau paplūdimiuose vis dar išvysta vaikus, besimaudančius net tada, kai iškelta raudona vėliava. Su tokiomis situacijomis kasdien susiduriantis Palangos gelbėtojas Kajus Pirožnikas ragina tėvus į riziką žiūrėti atsakingiau ir siūlo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams kartu įvertinti, kas vyksta Lietuvos paplūdimiuose.
Vienas dažniausių suaugusiųjų paaiškinimų – kad vaikas nuolat stebimas ir įbrido tik iki liemens. Vis dėlto, pasak gelbėtojo, per raudoną vėliavą net ir seklioje vietoje vaiką gali pargriauti banga arba pagriebti srovė.
Klausimai tėvams ir vaiko teisių specialistams
Lietuvos pajūryje pasitaiko atvejų, kai vaikai audringoje jūroje maudosi be tiesioginės suaugusiųjų priežiūros. Tokiose situacijose nelaimei užtenka vos kelių akimirkų.
Viename pasidalytame vaizdo įraše užfiksuota mergaitė, besimaudanti neramioje jūroje, o suaugusieji tuo metu sėdi ant smėlio. Paklausus, kodėl vaikas į vandenį eina viena, gelbėtojas išgirdo įprastą atsakymą: mergaitė esą stebima ir įlindo tik iki liemens.
K. Pirožnikas klausė, ar suaugusieji spėtų vaiką pasiekti, jeigu ją pradėtų nešti srovė. Moteris atsakė mananti, kad taip. Tačiau gelbėtojas pabrėžė, kad realiai tam gali nepakakti laiko – būtent taip Palangoje, po tiltu, yra nuskendęs vaikas.
Nors moteris teigė apie šį atvejį žinanti, ji vis tiek leido mergaitei vienai maudytis. Dėl tokio elgesio gelbėtojas kalbėjo itin griežtai ir klausė, ar šeimai nereikia vaiko, taip pat svarstė, ar dėl nepriežiūros reikėtų kviesti policiją bei Vaiko teisių apsaugos specialistus.
Gelbėtojas kreipiasi ne tik į tėvus, leidžiančius vaikams eiti į jūrą per stiprų bangavimą ir esant raudonai vėliavai, bet ir į vaiko teisių specialistus. Jo teigimu, neatsakingas elgesys prie jūros dažnai vertinamas pernelyg atlaidžiai, o tikroji grėsmė suvokiama tik įvykus nelaimei.
K. Pirožnikas kelia klausimą, ar tėvai tinkamai įvertina savo atsakomybę, kai leidžia vaikui vienam maudytis jūroje per raudoną vėliavą ir esant 4 balų bangavimui.
Pasak jo, teiginys, kad vaikas yra stebimas ir vandenyje būna tik iki liemens, rizikos nepanaikina. Jūra nėra baseinas: banga gali vaiką pargriauti, srovė įtraukti į duobę, o pats vaikas gali nebesugebėti grįžti į krantą.
Gelbėtojas teigia apie tokį požiūrį kalbėjęs ir ankstesniame interviu. Jo vertinimu, dalis žmonių pavojų pradeda vertinti rimtai tik po nelaimės, skaudžių padarinių ar didelės piniginės baudos.
K. Pirožnikas pakartotinai kviečia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovus bent kelis kartus per vasaros sezoną atvykti į paplūdimius ir kartu su gelbėtojais pamatyti realią situaciją. Jo manymu, bendras darbas, prevencija ir atsakomybės taikymas akivaizdžiai neatsakingais atvejais galėtų padėti išvengti tragedijų.
Gelbėtojas pabrėžia, kad tikslas nėra bausti dėl pačios bausmės – svarbiausia, kad vaikai liktų gyvi.
