Šiemet rugsėjo 1-oji bus minima antradienį, todėl tądien parduotuvėse alkoholio įsigyti nebus galima. Šis draudimas galioja jau 20 metų iš eilės, tad gėrimais norintiems pasirūpinti gyventojams tai teks padaryti iš anksto.
Įprastai antradieniais alkoholiniais gėrimais prekiaujama nuo 10 iki 20 val., tačiau pirmąjį rugsėjo antradienį ši taisyklė negalios – prekyba alkoholiu bus visiškai draudžiama.
Už pažeidimus gresia tūkstantinės baudos
Prekybos alkoholiu rugsėjo 1-ąją draudimas įsigaliojo 2006 metais. Juo siekiama didinti gyventojų sąmoningumą ir skatinti verslą atsakingiau vertinti alkoholio vartojimo klausimus.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Tabako ir alkoholio skyriaus vedėjas Darius Sadaunykas portalui tv3.lt anksčiau aiškino, kad draudimas taikomas parduotuvėms, tačiau netaikomas viešojo maitinimo veiklai.
Vis dėlto kavinės, barai, restoranai ir kitos viešojo maitinimo vietos tądien alkoholį gali parduoti tik realiai teikdamos viešojo maitinimo paslaugas. Gėrimai turi būti išpilstomi į tokiai vietai įprastą tarą, o klientams turi būti sudaryta galimybė juos vartoti vietoje.
D. Sadaunykas taip pat pabrėžė, kad išankstinis užsakymas nesuteikia teisės alkoholį pristatyti rugsėjo 1-ąją. Nesvarbu, kada užsakymas buvo pateiktas, alkoholiniai gėrimai tą dieną negali būti pristatomi, taip pat ir pasinaudojus maistą pristatančių fizinių ar juridinių asmenų paslaugomis.
Įmonėms, kurios rugsėjo 1-ąją neužtikrins nustatyto draudimo laikymosi, gresia nuo 144 iki 579 eurų bauda.
Jeigu toks pažeidimas pakartojamas per dvejus metus nuo ankstesnės baudos paskyrimo, bauda didėja iki 579–1448 eurų.
Alkoholio suvartojimas ir pardavimai sumažėjo
Valstybės duomenų agentūra (VDA) skelbia, kad 2025 metais alkoholio suvartota 0,05 litro mažiau nei 2024-aisiais. Vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 10,16 litro absoliutaus, arba 100 proc., alkoholio.
Mažmeninėje prekyboje 2025 metais sumažėjo alaus ir spiritinių gėrimų pardavimai.
Alus išliko daugiausia parduodamu alkoholiniu gėrimu – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse jo parduota 18,6 mln. dekalitrų. Tačiau, palyginti su 2024 metais, pardavimai sumažėjo 606,1 tūkst. dekalitrų, arba 3,2 proc.
Spiritinių gėrimų – degtinės, viskio, brendžio ir kitų – parduota 2,9 mln. dekalitrų. Tai 26,2 tūkst. dekalitrų, arba 0,9 proc., mažiau nei ankstesniais metais. Tuo metu vyno, fermentuotų gėrimų ir kokteilių pardavimai šiek tiek augo: jų parduota 4,29 mln. dekalitrų, arba 17,8 tūkst. dekalitrų (0,4 proc.) daugiau.
VDA nurodo, kad pardavimams įtakos turėjo ir brangęs alkoholis. 2025 metais alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos, palyginti su 2024-aisiais, padidėjo 8 proc.
Labiausiai pabrango balzamas – 16,2 proc., trauktinės – 12,1 proc., sidras – 11,7 proc., tekila – 10,8 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 10,5 proc., džinas – 9,2 proc., romas – 9,1 proc., brendis – 9 proc., likeriai ir Lietuvoje pagamintas alus – po 8,8 proc.
Agentūros teigimu, kainų augimą lėmė nuo 2025 metų sausio 1 dienos pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Su alkoholiu susijusiomis ligomis dažniau serga vyrai
VDA duomenimis, 2025 metais tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis sergančių asmenų skaičius šiek tiek sumažėjo.
Higienos institutas pernai užregistravo bent vieną tokią diagnozę 27 tūkst. žmonių – 2,3 proc. mažiau nei 2024 metais.
2025 metais 100 tūkst. gyventojų teko 936 sergantys asmenys, o 2024 metais šis rodiklis siekė 958. Dažniausiai buvo nustatoma alkoholinė priklausomybė – 695,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Taip pat registruotas toksinis alkoholio poveikis (149,4 atvejo), alkoholinė kepenų liga (133,2 atvejo) ir alkoholio sukelta polineuropatija (102,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis buvo 3,2 karto didesnis nei moterų. Didžiausias vyrų ligotumas nustatytas 50–54 metų amžiaus grupėje, o moterų – 45–49 metų grupėje.
Neblaivūs asmenys sukėlė šimtus eismo įvykių
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2025 metais neblaivūs asmenys padarė 25,8 proc., arba 7,3 tūkst., ištirtų nusikalstamų veikų. Palyginti su 2024 metais, jų skaičius sumažėjo 269 atvejais, arba 3,6 proc.
Policijos departamento duomenimis, kas penkioliktą 2025 metais užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Iš viso užregistruoti 192 tokie eismo įvykiai, o 2024 metais jų buvo 236.
Šiuose įvykiuose žuvo 20 žmonių, dar 219 buvo sužeisti. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės pernai žuvo 16 ir buvo sužeisti 152 žmonės.
Neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių skaičius per metus sumažėjo 18,6 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 22,3 proc.
Valstybinė darbo inspekcija skelbia, kad 2025 metais dėl nelaimingų atsitikimų darbe žuvo 22 asmenys, iš jų 5 buvo neblaivūs. 2024 metais šie skaičiai atitinkamai siekė 29 ir 1.
