Rusijos finansų sistemoje stiprėja krizės požymiai: valstybei trūksta lėšų karui Ukrainoje finansuoti, o bankai nebeturi pakankamai laisvų rublių, kad galėtų aktyviai skolinti vyriausybei. Siekdama padengti didėjantį biudžeto deficitą, valdžia vis labiau remiasi pinigų emisija, kuri gali dar labiau paspartinti infliaciją ir gilinti ekonomikos nuosmukį, skelbia „The Moscow Times“.
Rusijos bankai šiuo metu neturi pakankamo likvidumo pirkti federalinės paskolos obligacijas (OFZ), kuriomis Finansų ministerija finansuoja biudžeto deficitą. Tai pareiškė „Sberbank“ viceprezidentas ir finansų direktorius Tarasas Skvorcovas.
Jo teigimu, nuo metų pradžios iš bankų ištekėjo apie 2 trln. rublių (apie 20,5 mlrd. eurų) grynųjų pinigų. Dėl to visoje bankų sistemoje susidarė likvidumo trūkumas.
T. Skvorcovas, kurį cituoja „Reuters“, paaiškino, kad bankai dabar turi pakankamai lėšų klientų kreditavimui – pagrindinei jų veiklai. Tačiau OFZ pirkimui, ypač nesant reikšmingos papildomos grąžos, būtinas laisvas ir patikimas likvidumas, kurio šiuo metu nėra.
Šių lėšų skubiai reikia valstybės biudžetui. Pirmąjį pusmetį jo deficitas siekė 5,7 trln. rublių (apie 58,4 mlrd. eurų), o gamybos ir gynybos išlaidos viršijo planus. Birželį „Bloomberg“ šaltiniai teigė, kad karo išlaidos šiemet gali būti 4–5 trln. rublių (apie 41–51,3 mlrd. eurų) didesnės, nei numatyta, todėl Finansų ministerijai papildomai reikėtų pasiskolinti 2–3 trln. rublių (apie 20,5–30,8 mlrd. eurų).
Pradiniame biudžeto plane Finansų ministerija buvo numačiusi rinkoje pasiskolinti 4,4 trln. rublių (apie 45,1 mlrd. eurų). Vis dėlto liepą valstybės skolos aukcionai buvo sustabdyti: OFZ vertė smuko, jų pajamingumas išaugo, o bankai, turėję šių vertybinių popierių, dėl neigiamo perkainojimo patyrė 200 mlrd. rublių (apie 2,05 mlrd. eurų) nuostolių.
T. Skvorcovo teigimu, dabar daugiausia vilčių siejama su Centrinio banko pagalba. Reguliuotojas jau skolina bankams, perkantiems Rusijos valstybės skolą: nuo metų pradžios į sistemą buvo įlieta 2,3 trln. rublių (apie 23,6 mlrd. eurų) papildomų kreditų. Bendra kredito įstaigų skola Centriniam bankui pasiekė 6 trln. rublių (apie 61,5 mlrd. eurų). Ekonomistas Nikolajus Korženevskis tai sieja su Finansų ministerijos finansavimu ir teigia, kad pinigų emisija naudojama biudžeto išlaidoms užtikrinti.
Deficitas gali būti beveik dvigubai didesnis
2026 metų biudžete Finansų ministerija numatė deficitą sumažinti iki 3,8 trln. rublių (apie 39 mlrd. eurų). Tačiau „Gazprombank“ analitikai prognozuoja, kad realus trūkumas gali siekti 6,5–7,5 trln. rublių (apie 66,7–76,9 mlrd. eurų) – beveik dvigubai daugiau. Jų vertinimu, biudžeto išlaidos gali būti 3–4 trln. rublių (apie 30,8–41 mlrd. eurų) didesnės už įstatyme numatytą sumą.
Rusijos vyriausybės Finansų universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas Ilja Sokolovas mano, kad biudžeto trūkumas gali vėl pradėti sparčiai didėti rudenį. Nors naftos kainos kyla, naftos ir dujų pajamas mažina subsidijos bepiločių orlaivių apgadintoms naftos perdirbimo gamykloms. Be to, auga rizika, kad nebus surinkta pakankamai nenaftinių pajamų.
I. Sokolovo vertinimu, antroje metų pusėje Rusijos ekonomika gali įžengti į recesiją. Tokiu atveju valstybė gali nesurinkti 600–800 mlrd. rublių (apie 6,15–8,2 mlrd. eurų) pridėtinės vertės, pelno ir gyventojų pajamų mokesčių.
Įmonės mažina darbuotojų skaičių ir karpo išlaidas
Ekonomikos stagnacija ir mažėjančios pajamos verčia daugiau kaip 40 proc. Rusijos įmonių mažinti su personalu susijusias išlaidas. Kas dešimta didelė bendrovė planuoja atleidimus, o RŽD (Rusijos geležinkeliai), „Sberbank“ ir VTB jau atsisako tūkstančių darbuotojų.
Liepos mėnesį įmonių, mažinančių išlaidas darbuotojams, dalis beveik padvigubėjo. RŽD ketina 15 proc. sumažinti centrinio aparato darbuotojų skaičių – tai reikštų apie 6 tūkst. etatų. VTB pradėjo mažinti centrinės būstinės personalą 10 proc., o „Sberbank“ antrąjį ketvirtį atleido beveik 2,5 tūkst. žmonių ir darbuotojų skaičių grąžino į 2021 metų lygį.
Atleidimų galimybės taip pat svarstomos IT kūrimo įmonėse, leidyklose, metalurgijos kombinatuose ir regioninėse statybos bendrovėse.
Sumažėjus paklausai, 17,5 proc. įmonių darbuotojus išleidžia nemokamų atostogų arba perkelia į ne visą darbo dieną. Tarp kitų taupymo priemonių išlieka naujų darbuotojų priėmimo ribojimas, taip pat išlaidų mokymams, komandiruotėms ir įmonių renginiams atsisakymas.
Personalo atrankos įmonės „Elektus“ generalinė direktorė Jevgenija Dvorskaja teigia, kad darbuotojų atleidimai Rusijoje tapo bendra tendencija. Pasak jos, tai lemia ne vienos konkrečios pramonės šakos problemos, o didėjanti mokesčių našta ir lėtėjantis verslo bei visos ekonomikos augimas.
Verslo aktyvumas pasiekė žemiausią lygį per kelerius metus
Sausio–gegužės mėnesiais Rusijos ekonomika išaugo vos 0,3 proc. Liepą verslo aktyvumo indeksas nukrito iki 42,4 punkto – žemiausio rodiklio nuo 2022 metų liepos.
Per pirmuosius penkis metų mėnesius įmonių pelnas buvo 1 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Įvertinus infliaciją, kritimas siekė 7 proc. Daugelis bendrovių susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, o kontrahentų nemokumas tapo pagrindine verslo problema.
Anksčiau taip pat skelbta, kad pagrindinis valstybinis Kremliaus bankas dėl ekonominių sunkumų pradeda masinius atleidimus.
Darbuotojų trūkumas verčia Kremlių ieškoti neįprastų sprendimų
„Foreign Policy“ nurodo, kad Rusijos darbo jėgos deficitą lemia demografinis nuosmukis, masinė emigracija po plataus masto karo prieš Ukrainą ir šimtų tūkstančių vyrų mobilizacija. Automatizacija bei skaitmenizacija, galėjusios sušvelninti šią problemą, plėtojamos per lėtai.
Šiuo metu Rusijai trūksta nuo 1,5 iki 2,5 mln. darbuotojų. Iki 2030 metų į darbo rinką reikės pritraukti dar 10,9 mln. žmonių, daugiausia tam, kad būtų pakeisti į pensiją išeinantys darbuotojai.
Ypač didelis darbuotojų stygius jaučiamas gynybos pramonėje. Kariniam-pramoniniam kompleksui trūksta 400–500 tūkst. žmonių, tarp jų – daugiau kaip 100 tūkst. inžinierių ir kitų aukštos kvalifikacijos specialistų.
Taip pat sparčiai auga bepiločių orlaivių specialistų paklausa. Civiliniam sektoriui dabar trūksta apie 14,5 tūkst. tokių darbuotojų, o per ateinantį dešimtmetį poreikis gali išaugti iki 300 tūkst. žmonių. Net Rusijos gynybos ministerija neįgyvendina savo planų rengti dronų operatorius: 2026 metų pirmąjį pusmetį buvo parengta šiek tiek daugiau nei 8 000 specialistų, nors planuota jų parengti 34 400 – maždaug keturis kartus daugiau.
Kremlius siekia išplėsti šalies vidinius darbo rezervus. Valdžia skatina jaunimą anksčiau pradėti dirbti, mažina valstybės finansuojamų vietų skaičių universitetuose ir palaiko siūlymus minimalų įsidarbinimo amžių sumažinti nuo 14 iki 12 metų. Toks pakeitimas gali prieštarauti JT Vaiko teisių konvencijai. Be to, toliau trumpinamas moterims draudžiamų profesijų sąrašas, o gynybos įmonės glaudžiau bendradarbiauja su technikumais ir universitetais, būsimus darbuotojus pradėdamos rengti dar jiems mokantis.
Ekspertai pabrėžia, kad šios priemonės tik iš dalies kompensuoja trūkumą ir nepadidina bendro darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus. Jos gali bloginti švietimo bei žmogiškojo kapitalo kokybę ir stiprinti konkurenciją tarp civilinės ekonomikos bei karo pramonės dėl tų pačių specialistų, ypač IT srityje.
Kremlius taip pat bandė pasitelkti kalinius, tačiau šis rezervas beveik išseko. Prasidėjus plataus masto karui, tūkstančiai nuteistųjų buvo pašaukti į kariuomenę, todėl per mažiau nei penkerius metus kalinių skaičius Rusijoje sumažėjo maždaug 40 proc. Tuo pat metu personalo trūksta ir Federalinei bausmių vykdymo tarnybai, o kai kuriuose regionuose dėl darbuotojų stokos teko uždaryti kolonijas.
Maskva aktyviau ieško užsienio darbuotojų ne tik Centrinės Azijos valstybėse, bet ir Indijoje, Šiaurės Korėjoje, Kinijoje, Bangladeše bei Šri Lankoje. Taip pat mėginama okupuotas Ukrainos teritorijas panaudoti kaip darbo jėgos šaltinį.
Ši strategija vis dažniau susiduria su visuomenės ir valdžios priešiškumu migrantams. Po 2024 metų kovą koncertų salėje „Crocus City Hall“ įvykdyto teroro išpuolio Rusijoje sustiprėjo antimigrantinės nuotaikos. Valdžia sugriežtino migracijos politiką: supaprastino deportavimą, apribojo migrantų šeimų atsikėlimo galimybes ir sustiprino jų įsidarbinimo bei vaikų mokymo kontrolę.
Nuo 2025 metų sausio iki 2026 metų sausio Rusijoje gyvenančių užsieniečių skaičius sumažėjo 10 proc., o statybvietėse migrantų darbuotojų sumažėjo 15–20 proc.
Leidinys pažymi, kad atsakas į darbuotojų trūkumą problemą dažnai ne sprendžia, o dar labiau pagilina. Ankstyvas studentų įtraukimas į darbo rinką, didesnis moterų vaidmuo ir bandymai atgaivinti kalinių darbo naudojimą esą tik perskirsto jau ir taip ribotus išteklius. Tuo metu priklausomybę nuo užsienio darbuotojų riboja stiprėjantis nacionalizmas ir griežtesnė migracijos politika.
Rusija susidūrė su tokiu dideliu darbo jėgos trūkumu, kad ši problema gali ilgus metus riboti ekonomikos augimą. Darbuotojų mažėjimą lemia gyventojų senėjimas ir karas Ukrainoje.
Analitikų vertinimu, dabartinis deficitas yra struktūrinis ir greitai neišsprendžiamas. Prie darbuotojų praradimo dėl karo prisideda ir demografinė duobė: šiandien į pramonę turinti ateiti karta yra mažesnė dėl staigaus gimstamumo sumažėjimo 10-ajame dešimtmetyje.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
