Ukrainos dronų išpuoliai Juodojoje ir Azovo jūrose verčia Rusijos grūdų eksportuotojus ieškoti kitų kelių. Prekybininkai ir analitikai naujienų agentūrai „Reuters“ pirmadienį teigė, kad dalis krovinių nukreipiama į Baltijos jūrą, taip pat svarstoma galimybė naudotis Baltijos šalių uostais.
Rusija ir Ukraina ne kartą smogė viena kitos eksporto terminalams bei grūdus gabenantiems laivams. Dėl to prekyba Juodąja jūra patyrė didžiausių trikdžių nuo karo pradžios.
„Reuters“ duomenimis, 2025 m. liepos–2026 m. birželio sezoną Rusija per Azovo ir Juodąją jūras išgabeno 46,3 mln. tonų grūdų. Tai sudarė 90 proc. viso jūra eksportuoto Rusijos grūdų kiekio. Tuo pačiu laikotarpiu per Rusijos uostus Baltijos jūroje buvo išgabenta apie 1 mln. tonų grūdų.
„Reuters“ šaltiniai nurodo, kad iki rugpjūčio 18 d. paraiškų šį sezoną geležinkeliais pristatyti grūdus į Rusijos uostus Baltijos jūroje buvo pateikta dėl 5 mln. tonų. Palyginimui, Novorosijsko ir Tuapsės uostams teko 6 mln. tonų paraiškų.
Baltijos šalių uostai gali tapti svarbesni
Nors Rusijos ir Baltijos šalių santykiai išlieka įtempti, eksportuotojai, pasak „Reuters“, vis dažniau vertina galimybę naudotis šių valstybių uostais, pirmiausia Latvijoje. Per Baltijos šalis gabenamų rusiškų grūdų kiekis sumažėjo nuo 2,5 mln. tonų prieš du sezonus iki maždaug 1 mln. tonų praėjusį sezoną. Vis dėlto prognozuojama, kad rugsėjį šis srautas gerokai padidės.
Rusijos grūdų sąjungos vadovas Arkadijus Zločevskis „Reuters“ sakė, kad šį sezoną per Baltijos šalis gali būti išgabenta 5–6 mln. tonų grūdų. Jei atsirastų galimybė naudotis Estijos uostais, šis kiekis galėtų siekti net 10 mln. tonų.
Bendrovės „Sovecon“ atstovas Andrejus Sizovas apskaičiavo, kad Baltijos šalių uostai galėtų perkrauti 200–400 tūkst. tonų grūdų per mėnesį. Tai būtų dvigubai daugiau nei pajėgia perkrauti Rusijos terminalai Baltijos jūroje. Visų trijų Baltijos šalių metinis grūdų krovos pajėgumas viršija 18 mln. tonų, tačiau jis naudojamas ir Europos grūdams.
„Reuters“ skelbia, kad Rusijos uostai Baltijos jūroje per metus gali perkrauti tik apie 7 mln. tonų. A. Zločevskio vertinimu, jie negalėtų visiškai pakeisti Azovo ir Juodosios jūrų uostų. Net įtraukus kitus Rusijos uostus ir sausumos transportą, būtų įmanoma išgabenti daugiausia maždaug pusę įprasto per šiuos uostus gabenamų krovinių kiekio.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
