Vilniaus „Rytas“ jau šiandien išvyksta į Kiniją, kur dalyvaus FIBA Tarpkontinentinėje taurėje. Prieš turnyro pradžią verta prisiminti šių varžybų istoriją, formatų kaitą, Lietuvos klubų pasirodymus ir šiemet vilniečių laukiančius varžovus.
Turnyras, gyvuojantis nuo 1965-ųjų
FIBA Tarpkontinentinė taurė įkurta 1965 metais. Jos sumanymas buvo suvesti stipriausius skirtingų žemynų klubus ir išsiaiškinti, kuri komanda yra geriausia.
Pirmasis eksperimentas surengtas 1965 metais, kai susitiko Madrido „Real“ ir San Paulo „Corinthians“. San Paule mačą stebėjo 10 tūkst. sirgalių, o rezultatyvioje dvikovoje 118:109 laimėjo Brazilijos klubas. Tai FIBA parodė, kad tarpžemyninės klubų rungtynės kelia didelį susidomėjimą. Jau kitais metais turnyre varžėsi keturios komandos.
Tuo metu krepšinis dar nebuvo tapęs tokiu globaliu reiškiniu kaip šiandien, todėl skirtingų kontinentų klubų akistatos buvo gana egzotiškas įvykis.
1966 metais Tarpkontinentinė taurė buvo skirta Raimundo Saportos arenos Madride atidarymui. Vienas iš turnyro iniciatorių buvo būtent R. Saporta. Tais metais varžėsi praėjusių metų dalyvės, Varezės „Ignis“ ir Čikagos „Jamaco Saints“. Pernykščiai čempionai iškrito pusfinalyje, o pirmąją tikrą taurę iškovojo Italijos komanda.
Per kelis dešimtmečius – daugybė pokyčių
Turnyras per savo istoriją ne kartą keitė formatą ir apimtį.
1967 metais jame dalyvavo penkios ekipos, iš kurių trys buvo europietiškos, o rungtynės vyko trijuose Italijos miestuose. Penkių komandų modelis buvo naudojamas ir 1969–1970 metais. Tuo metu klubai tarpusavyje sužaisdavo po vienerias rungtynes, o ne iš karto stodavo į atkrintamąsias varžybas.
1972 metais dėl trofėjaus kovojo ne klubai, o rinktinės – Sovietų Sąjungos, Lenkijos, Brazilijos ir NABL. Nors amerikiečiams pergalė nebuvo lengva, būtent jie tapo čempionais.
Vėliau varžybos dar labiau išsiplėtė ir kuriam laikui buvo pavadintos Williamo Joneso vardu. 1974–1977 metais dalyvavo šeši klubai. Pirmaisiais metais tarp jų buvo dvi Meksikos komandos, vėliau turnyre atsirado ir Afrikos atstovas.
Formatas, kai kiekviena komanda susitikdavo su visomis kitomis, išliko iki 1981 metų.
1985 metais Tarpkontinentinė taurė pasiekė didžiausią mastą – joje dalyvavo net dešimt klubų. Katalonijoje varžėsi keturi Europos klubai iš Eurolygos: Zagrebo „Cibona“, Barselonos „Barcelona“, Romos „Virtus“ ir Limožo CSP. Pietų Amerikai atstovavo San Paulo „Monte Libano“ ir Buenos Airių „San Andres“, Šiaurės Amerikai – Gvantanamo CB ir NCAA rinktinė „Golden Eagles“. Į turnyrą taip pat atvyko Mozambiko ir Filipinų atstovai. Savaitę trukusias varžybas laimėjo Barselonos klubas.
1987–1996 metais turnyras nevyko. 1996-aisiais jis sugrįžo vienam sezonui, kai Atėnų „Panathinaikos“ serijoje 2:1 įveikė varžovus, tačiau vėliau varžybos vėl buvo sustabdytos iki 2013 metų. Tada taurė sugrįžo per Eurolygos čempionų Pirėjo „Olympiacos“ ir FIBA Amerikos lygos nugalėtojų San Paulo „Pinheiros“ susitikimą. Brazilijoje pergalę iškovojo OLY.
Iki 2019 metų dėl taurės kovodavo dvi komandos. Vėliau jų skaičius padidėjo dar dviem, o nuo 2023 metų trofėjų siekia šeši klubai. Čempionų lygos nugalėtojai, tarp jų ir šiemetis „Rytas“, turnyre dalyvauja nuo 2017 metų.
Lietuvai turnyre atstovavo tik „Žalgiris“
Vilniaus „Rytas“ taps vos antruoju Lietuvos klubu, žaisiančiu Tarpkontinentinėje taurėje. Pirmasis buvo Kauno „Žalgiris“, 1986 metais tapęs čempionu.
Tąkart varžėsi aštuonios komandos: keturios iš Pietų Amerikos, dvi iš Šiaurės Amerikos ir dvi iš Europos. Grupėje kauniečiai nusileido tik Argentinos klubui, pusfinalyje 104:77 sutriuškino „Cibona“, o finale, vedami Arvydo Sabonio, 84:78 įveikė Buenos Airių „Ferro Carril“.
1986 metų „Žalgirio“ sudėtyje buvo Valdemaras Chomičius, Algirdas Brazys, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Arūnas Visockas, Gintaras Krapikas, Robertas Ragauskas, Vytautas Maleras, Mindaugas Lekarauskas, Virginijus Jankauskas, Arvydas Sabonis ir Raimundas Čivilis. Komandą treniravo Vladas Garastas.
Po metų žalgiriečiai turnyre dalyvavo dar kartą, tačiau nė vienos pergalės neiškovojo.
Daugiausia Tarpkontinentinės taurės titulų turi Madrido „Real“ – penkis: 1976–1978, 1981 ir 2015 metais. Po tris trofėjus yra iškovoję Varezės „Openjobmetis“, Akrono „Wingfoots“ (1967–1969 metais) ir Tenerifės „La Laguna“ (2017, 2020 ir 2023 metais). Po du kartus laimėjo Kantu „Pallacanestro“ (1975 ir 1982 metais), Rio de Žaneiro „Flamengo“ (2014 ir 2022 metais) bei Malagos „Unicaja“ (2024–2025 metais).
Pagal šalis pirmauja Ispanija, turinti 12 titulų. Italijos klubai laimėjo septynis kartus, Brazilijos ir JAV atstovai – po keturis, Graikijos – tris. Argentinos, Izraelio, Venesuelos ir Lietuvos klubai yra triumfavę po kartą.
Šeši klubai ir aiškus „Ryto“ tikslas
Šių metų turnyre šešios komandos suskirstytos į dvi grupes. A grupėje žais Čempionų lygos nugalėtojas „Rytas“, Kinijos lygos čempionas Šanchajaus „Sharks“ ir Afrikos lygos titulą laimėjęs Kigalio „Tigers“ iš Ruandos.
B grupėje susitiks Amerikos Čempionų lygos laimėtojai Buenos Airių „Boca Juniors“, šeimininkų Pekino „Royal Fighters“ ir G lygos rinktinė.
Rugsėjo 22 dieną „Rytas“ žais su Ruandos klubu, o rugsėjo 23-iąją susitiks su Šanchajaus komanda. Pusfinaliai vyks rugsėjo 26 dieną, o finalas numatytas rugsėjo 27-ąją.
Artūras Jomantas pabrėžė, kad vilniečių tikslas – į Vilnių parsivežti čempionų titulą.
Ruanos čempionai – jauna, bet pavojinga komanda
Kigalio „Tigers“ klubas įkurtas tik 2019 metais. Komandos aprašyme iki šiol galima rasti apibūdinimą „pusiau profesionalus klubas“, tačiau praėjusį sezoną ekipa sugebėjo laimėti Afrikos lygą.
Pirmąjį trofėjų „Tigers“ iškovojo 2025 metais, tapusi Ruandos čempione. Tą patį sezoną ji debiutavo Afrikos čempionate ir jį laimėjo. BAL turnyras vyksta nuo kovo 27 iki gegužės 31 dienos, jame dėl titulo varžosi 12 klubų.
Grupės etape Ruandos ekipa įveikė keturias iš penkių komandų. Atkrintamosiose visos jos rungtynės buvo įtemptos, o finale „Tigers“ 90:88 palaužė Luandos „Petro“ iš Angolos.
Trenerio Henry Mwinukos dispozicijoje yra vienas pajėgiausių Ruandos krepšininkų Ntore Habimana. Universalus gynėjas 2025 metų FIBA „AfroBasket“ čempionate vidutiniškai pelnė 13,3 taško, atliko 6 rezultatyvius perdavimus ir atkovojo 5,3 kamuolio. Ruandos lygos čempionu jis tapo keturis kartus.
Komandą papildė ir Alexas Mpoyo bei Dieudonne Ndizeye. 2025 metų FIBA „AfroBasket“ atrankoje A. Mpoyo rinko po 16,7 taško ir atkovojo po 5,7 kamuolio. D. Ndizeye 2027 metų pasaulio čempionato Afrikos atrankoje pelno po 13 taškų per rungtynes.
Į „Tigers“ grįžta ir 2026 metų Afrikos lygos sezono MVP Craigas Randallas. Praėjusį sezoną amerikietis buvo vienas sunkiausiai sustabdomų žaidėjų – vidutiniškai pelnė 36,1 taško, o balandį viename mače surinko 54 taškus.
Teafale Lenardas praėjusį sezoną vidutiniškai pelnė 19,2 taško, atkovojo 5 kamuolius ir atliko 2,8 rezultatyvaus perdavimo.
Priekinę liniją sustiprino Johnny Hamiltonas. 213 cm ūgio krepšininkas per karjerą net tris sezonus vidutiniškai blokuodavo daugiau nei po du varžovų metimus per rungtynes.
Komandoje taip pat bus Tyleris Bey’us, 2022–2023 ir 2024–2025 sezonais rungtyniavęs Izraelio lygoje, kur atstovavo Nes Zionos „Ironi“ ir Haifos „Hapoel“.
Priekinėje linijoje jam talkins Jonathanas Galloway’us. Per karjerą aukštaūgis žaidė Danijoje, Kroatijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Suomijoje, Čekijoje, Kipre, Kosove ir Venesueloje, o dabar rungtyniaus Ruandoje.
Šanchajaus „Sharks“ – po 24 metų susigrąžintas titulas
Šanchajaus „Sharks“ Lietuvos krepšinio gerbėjams gerai žinoma komanda. Joje prieš išvykdamas į NBA žaidė Yao Mingas, o 2019–2020 metų sezone klubui atstovavo Donatas Motiejūnas. „Sharks“ Kinijos čempione istorijoje yra tapusi du kartus.
Iki praėjusio sezono Šanchajaus klubui teko laukti net 24 metus, kol jis vėl laimėjo konkurencingą Kinijos lygą. Komanda namuose nepralaimėjo nė karto – pasiekė 21 pergalę iš eilės, o bendra jos pergalių serija siekė 23 mačus. Atkrintamosiose „Sharks“ taip pat buvo užtikrinta ir finale 4:1 įveikė Džedziango „Lions“.
Treneris Wei Lu vadovavo komandai čempioniškame sezone ir Tarpkontinentinėje taurėje vėl galės pasikliauti Brandonu Goodwinu. 30-metis gynėjas Kinijoje pradeda trečiąjį sezoną, o „Sharks“ gretose – antrąjį. Praėjusį sezoną jis vidutiniškai pelnė 15,9 taško ir atliko 7,1 rezultatyvaus perdavimo.
Finalo serijoje B. Goodwinas buvo dar įspūdingesnis: per penkerias rungtynes tris kartus surinko dvigubą taškų ir rezultatyvių perdavimų dublį, o seriją baigė su 29,2 taško ir 9 rezultatyvių perdavimų vidurkiais.
Gynėjas Hongquanas Li išsiskiria metimais iš toli. Finalo serijoje jis pataikė 14 iš 24 tritaškių.
Priekinėje linijoje „Sharks“ remsis Kinijos rinktinės nariais Zhelinu Wangu ir Zhenlinu Zhangu. 32-ejų Zh. Wangas yra 213 cm ūgio, turi olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionatų patirties. Geriausias jo pasirodymas 2026 metais buvo lemiamas penktasis finalo mačas, kuriame jis pelnė 29 taškus, atkovojo 14 kamuolių ir padėjo komandai tapti čempione.
27-erių Zh. Zhangas yra nuolatinis Kinijos rinktinės žaidėjas FIBA 2027 metų pasaulio čempionato atrankoje.
Verta įsidėmėti ir Tianrongo Li pavardę. Klubo legenda pradeda šeštąjį sezoną iš eilės Šanchajaus komandoje. Per penkis ankstesnius sezonus keturis kartus jis vidutiniškai pelnė bent po 10,8 taško, o praėjusį sezoną rinko po 11,8 taško. Tritaškius jis metė net 58,7 proc. taiklumu, atlikdamas vidutiniškai po keturis bandymus per rungtynes.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
