Pentagonas svarsto galimybę iš Europos išvesti beveik trečdalį Jungtinių Valstijų pajėgų – tai galėtų reikšti maždaug 25 000 karių sumažėjimą. Apie tokius svarstymus ketvirtadienio vakarą pranešė „NBC News“, remdamasi septyniais dabartiniais ir buvusiais JAV bei kitų Vakarų šalių pareigūnais.
Pasak leidinio šaltinių, svarstomas planas apimtų ne tik karių, bet ir lėktuvų, laivų bei ginkluotės išvedimą iš Europos. Šie pokyčiai būtų svarstomi nepaisant NATO sąjungininkų įspėjimų dėl didėjančios Rusijos agresijos grėsmės.
Galimas sumažinimas sudarytų apie trečdalį visų JAV pajėgų Europoje, tačiau vienas amerikiečių pareigūnas ir kitas su svarstomais klausimais susipažinęs asmuo teigė, kad apimtis gali būti dar didesnė – iki pusės kontingento, arba maždaug 40 000 karių.
Sprendimai dar nepriimti
Jeigu toks planas būtų įgyvendintas, tai taptų reikšmingiausiu JAV karinio buvimo Europoje mažinimu nuo Šaltojo karo pabaigos.
Šaltinių teigimu, pokyčiai greičiausiai paliestų Vokietiją, Italiją ir Ispaniją – šiose trijose valstybėse yra dislokuota didžioji dalis Europoje esančių JAV pajėgų.
Birželį Pentagonas paskelbė šešių mėnesių trukmės JAV karinio buvimo Europoje peržiūrą. JAV ir Vakarų šalių pareigūnai nurodė, kad oro pajėgų generolas Alexusas Grynkewichius, einantis vyriausiojo sąjungininkų vado ir JAV Europos vadavietės vadovo pareigas, penktadienį turėtų pateikti analizę gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui.
Manoma, kad dokumente bus pateikti keturi galimi veiksmų scenarijai. Jie galėtų apimti JAV aviacijos, karinio jūrų laivyno personalo, sausumos pajėgų ar kitų pajėgumų mažinimą. Taip pat svarstomas kai kurių dalinių perkėlimas Europoje į NATO rytiniame flange esančias valstybes.
Galutinę rekomendaciją P. Hegsethas turėtų gauti lapkričio 6 d., o vėliau ji būtų perduota prezidentui. Bet kokie pajėgų išvedimai būtų vykdomi tik po šio proceso. Aukšto rango Gynybos departamento pareigūnas ir dar du pareigūnai pabrėžė, kad kol kas jokie sprendimai nėra priimti.
D. Trumpas kalba apie galimą JAV bazę Lenkijoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo NATO, tačiau ketvirtadienį pareiškė, kad steigiant amerikiečių karinę bazę Lenkijoje pasiekta „didelė pažanga“. Tai jis paskelbė Varšuvai pranešus, kad šiuo klausimu vyksta derybos su Vašingtonu.
D. Trumpas teigė, kad jeigu projektas bus įgyvendintas, bazės vieta bus paskelbta labai greitai. Prezidentas tai pavadino istoriniu žingsniu JAV ir Lenkijos aljansui.
Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai jo administracija pradėjo oficialią JAV karinio buvimo Europoje peržiūrą. Ji sustiprino sąjungininkų nuogąstavimus, kad amerikiečių pajėgos Europos valstybėse gali būti sumažintos.
Lenkija, esanti šalia Ukrainos ir Rusijos NATO rytiniame flange, gynybai skiria apie 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Šalis siekia didesnio JAV karinio buvimo savo teritorijoje.
Lenkijos prezidentas K. Nawrockis tinkle „X“ nurodė, kad Varšuva pasirengusi toliau rimtai ir atsakingai stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje. Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkijos vyriausybė stengsis parinkti geriausią įmanomą vietą JAV karinei bazei.
K. Nawrockis laikomas konservatyviu D. Trumpo sąjungininku. Pernai jis lankėsi Baltuosiuose rūmuose, kur D. Trumpas pasiūlė į Lenkiją atsiųsti daugiau JAV karių.
Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis rugpjūtį sakė, kad šalis su Jungtinėmis Valstijomis aptaria nuolatinės JAV bazės steigimą. Jis teigė, kad pradinis proceso etapas jau baigtas, o politinė valia tokiam projektui buvo išreikšta anksčiau.
Šiuo metu Lenkijoje dislokuota beveik 10 tūkst. JAV karių, tačiau beveik visi jie ten tarnauja rotacijos principu.
Vašingtonas taip pat griežtai kritikavo kai kurias Europos šalis, kurios per karą su Iranu neleido JAV pajėgoms naudotis jų teritorijose esančiomis NATO bazėmis.
JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pagrasino mažinti Jungtinių Valstijų indėlį į Aljanso biudžetą, jei kai kurios valstybės nevykdys pernai NATO viršūnių susitikime Hagoje prisiimtų įsipareigojimų.
Hagoje NATO sąjungininkės susitarė iki 2035 m. saugumo reikmėms skirti mažiausiai 5 proc. savo BVP. Iš šios dalies 3,5 proc. turėtų būti skiriami tiesioginėms karinėms išlaidoms.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
