Laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ su Valgymo sutrikimų linijos psichologe Veronika Mudėnaite-Savickiene aptarti valgymo sutrikimai, ypatingą dėmesį skiriant priepuoliniam persivalgymui.
Nuolatinis noras varstyti šaldytuvo ir spintelių dureles, sunkumas kontroliuoti valgymą bei neigiamos emocijos ne visuomet reiškia valios trūkumą. Tokie požymiai gali rodyti rimtą persivalgymo sutrikimą.
Valgymo sutrikimui gali pakakti ir vienos dietos
Psichologė pasakojo, kad valgymo sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti genetika. Jei šeimoje jau buvo susidurta su tokiomis problemomis, tikimybė, kad jos pasikartos ateities kartose, gali būti didesnė.
Ypač tai aktualu nervinės anoreksijos ir nervinės bulimijos atvejais. Specialistė įspėjo, kad eksperimentai su mityba tokiu polinkiu pasižymintiems žmonėms gali būti itin pavojingi. Pasak V. Mudėnaitės-Savickienės, kai žmogus turi polinkį sirgti valgymo sutrikimu, jam kartais gali pakakti vienos dietos, kad sutrikimas būtų išprovokuotas.
Visiems valgymo sutrikimams, anot psichologės, būdingos įkyrios mintys apie maistą ir kūną, iškreiptas savo kūno vertinimas, nepasitikėjimas savimi, žema savivertė ir gėdos jausmas. Ilgainiui prie šių sunkumų gali prisidėti vienišumas, nerimas, depresija ir nemiga.
Nervinės anoreksijos atveju žmogų dažnai lydi baimė priaugti svorio, noras jį mažinti, perfekcionizmas ir griežtos valgymo taisyklės. Maistas skirstomas į „gerą“ ir „blogą“, o suvalgius tai, kas laikoma nesveiku, kyla nerimas. Psichologė tokį maistą vadina „pramoginiu“, nes jis yra natūrali įvairios mitybos dalis.
Nervinei bulimijai gali būti būdingas maisto ribojimas, persivalgymo epizodai, po kurių žmogus jaučia gėdą ir kaltę, o vėliau bando pašalinti suvalgytą maistą. Taip susidaro pasikartojantis užburtas ratas.
Kaip atpažinti, kad persivalgymas nėra įprastas valgymas?
Priepuolinis valgymas pasireiškia tada, kai žmogus per trumpą laiką suvalgo didelį kiekį maisto ir jaučia praradęs kontrolę. Po to jį gali apimti gėda bei kaltė, todėl jis bando riboti maistą ar laikytis dietos. Tačiau, skirtingai nei nervinės bulimijos atveju, nebūna kompensacinio elgesio – persisportavimo ar maisto šalinimo.
Vis dėlto specialistė pabrėžė, kad ne kiekvienas gausesnis valgymas reiškia sutrikimą. Jei dieną žmogus suvalgo per mažai, vakare organizmas natūraliai siekia atkurti energijos balansą. Tokiu atveju didesnis valgymas yra atsakas į maisto trūkumą, o ne emocinis valgymas.
Persivalgymo tikimybė taip pat didėja tuomet, kai žmogus draudžia sau vadinamąjį „nesveiką“ ar „pramoginį“ maistą. Ilgos pertraukos tarp valgymų gali lemti stiprų alkį, todėl vakare žmogus gali suvalgyti daugiau, bandydamas patenkinti susikaupusį maisto poreikį.
Tačiau jei žmogus valgo reguliariai, pakankamomis porcijomis, renkasi įvairų maistą ir nedaro pernelyg ilgų pertraukų, bet vis tiek maistu bando save nuraminti, tai gali būti emocinio valgymo požymis.
Problema, pasak psichologės, atsiranda tada, kai maistas tampa pagrindiniu būdu spręsti problemas ir reguliuoti tiek nemalonias, tiek džiugias emocijas. Kitaip tariant, žmogaus emocijų įveikos priemonių sąraše lieka vienas dominuojantis būdas – valgymas.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. laidą galima rasti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
03:00 Specialistę neraminančios šių dienų kūno tendencijos
04:30 Valgymo sutrikimų atsiradimą skatinantys veiksniai
07:50 Valgymo sutrikimu sergančio paciento profilis
11:40 Emocinio valgymo ir persivalgymo sutrikimo skirtumai
14:30 „Nesveiko“ ir „pramoginio“ maisto sąvokų skirtumai
15:10 Valios stoka – pagrindinis mitas apie persivalgymo sutrikimą
18:40 Valgymo sutrikimą galintis išduoti elgesys ir artimųjų reakcija
22:20 Ar valgymo sutrikimą įmanoma įveikti be specialistų?
23:50 Kaip valgymo sutrikimai gydomi su specialistų pagalba?
25:30 Pirmieji žingsniai gydant valgymo sutrikimą
27:20 Kaip negrįžti prie sutrikusio valgymo po pasveikimo?
