Geri įprastų cholesterolio tyrimų rezultatai dar negarantuoja, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra maža. Specialistai vis daugiau dėmesio skiria lipoproteinui (a), arba Lp(a) – agresyviai cholesterolio formai, kurią paveldi maždaug kas penktas žmogus. Naujausi tyrimai rodo, kad jo keliama rizika gali išlikti net iki gilios senatvės.
Lp(a) – tai „blogojo“ cholesterolio dalelė, turinti papildomą specifinį baltymą. Ji lengviau prikimba prie kraujagyslių sienelių, skatina aterosklerozę, o mityba, fizinis aktyvumas ir statinai šio rodiklio paprastai reikšmingai nepakeičia.
Sveikatos projektų vadovė, gydytoja Ina Šapranaukienė aiškina, kad miokardo infarktas gali ištikti ir 45-erių nerūkantį, sportuojantį bei sveikai besimaitinantį žmogų, kurio įprasti cholesterolio rodikliai yra geri. Jos teigimu, galimas tokio scenarijaus kaltininkas – įgimtas Lp(a), o jo koncentraciją 80–90 procentų lemia DNR.
Padidėjęs Lp(a) dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl žinoti jo rodiklį yra itin svarbu. Įvertinęs jį kartu su kitais rizikos veiksniais, gydytojas gali tiksliau parinkti ligų prevencijos ar gydymo planą.
Veikia trimis kryptimis
Pasak I. Šapranaukienės, Lp(a) pavojingas dėl trijų pagrindinių savybių. Jis aktyviau skatina riebalinių apnašų kaupimąsi ir kraujagyslių kalkėjimą, spartina trombų susidarymą bei sukelia ir palaiko lėtinį kraujagyslių sienelių uždegimą.
Gydytoja šį procesą palygina su eismu: įprastas „blogasis“ cholesterolis primena mikroautobusus, kurių perteklius kelyje sukelia spūstis ir avarijas. Šią situaciją galima valdyti keičiant mitybą, daugiau judant ar vartojant paskirtus vaistus. Tuo metu prie cholesterolio dalelės prisijungęs „a“ baltymas veikia tarsi agresyvus kurjeris su „superklijais“ – dalelė greitai prilimpa prie kraujagyslės sienelės, o organizmui sunkiau natūraliai pašalinti krešulius.
Rekomenduojama išsitirti bent kartą
Susidomėjimas Lp(a) sparčiai auga: jau atlikta šimtai tyrimų, vėlyvosiose bandymų stadijose vertinami naujos kartos vaistai, taip pat kuriama genų nutildymo terapija. Europos ir Amerikos kardiologų gairėse rekomenduojama kiekvienam suaugusiajam šį kraujo tyrimą atlikti bent kartą gyvenime.
Medicinos tyrimų laboratorijų tinklo „Medicina practica“ direktorės pavaduotoja, gydytoja Gitana Skendelytė teigia, kad Lp(a) ilgai likdavo nepastebėtas todėl, jog įprasta lipidograma jo neparodo. Atliekant standartinį tyrimą vertinamas bendrasis, „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis bei trigliceridai, tačiau Lp(a) į šį sąrašą nepatenka. Be to, ilgą laiką nebuvo veiksmingų vaistų, galinčių sumažinti jo koncentraciją, todėl tyrimo nauda buvo vertinama skeptiškai. Šiandien, anot gydytojos, padėtis keičiasi.
Lp(a) tyrimas ypač aktualus žmonėms, kurių šeimoje pasitaikė ankstyvų infarktų ar insultų, taip pat sergantiesiems kitomis lėtinėmis ligomis ar turintiems papildomų rizikos veiksnių. Lietuvoje valstybė šį tyrimą kompensuoja tik pacientams, priskiriamiems labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei.
Rodiklis beveik nesikeičia visą gyvenimą
Lp(a) koncentracija galutinai susiformuoja maždaug iki penkerių metų ir vėliau išlieka stabili, todėl vienas tyrimas gali būti tarsi visam gyvenimui galiojantis paso antspaudas.
Vis dėlto moterims, kurioms pirmojo tyrimo metu nustatytas ribinis rodiklis, po menopauzės rekomenduojama pasitikrinti dar kartą. Dėl hormoninių pokyčių Lp(a) koncentracija tuo metu gali padidėti, įspėja I. Šapranaukienė.
G. Skendelytė taip pat atkreipia dėmesį į Danijos mokslininkų duomenis, pristatytus Europos kardiologų draugijos kongrese ir žurnale „Circulation“. Kopenhagos universitetinės ligoninės bei universiteto tyrėjai 12–19 metų stebėjo daugiau nei 100 tūkst. gyventojų.
Šie rezultatai leidžia manyti, kad Lp(a) keliama rizika laikui bėgant neišnyksta ir nesumažėja. Kadangi kraujagyslės natūraliai dėvisi, vyresniems nei 70 metų žmonėms šis rodiklis gali lemti didžiausią realią infarkto ir insulto grėsmę.
Vertinant Lp(a), specialistai rekomenduoja atsižvelgti ne į masę, matuojamą miligramais decilitre, o į dalelių skaičių nanomoliais litre. Būtent jis tiksliau atspindi sveikatos riziką.
Nustačius padidėjusią Lp(a) koncentraciją, svarbiausia sumažinti kitų rizikos veiksnių poveikį. Reikėtų pasiekti pagal individualią riziką rekomenduojamą „blogojo“ cholesterolio lygį, kontroliuoti kraujospūdį ir gliukozę, nerūkyti, būti fiziškai aktyviam bei laikytis subalansuotos mitybos.
